Zababa (šum. 𒀭𒍝𒂷𒂷) – šumerų ir akadų dievybė, garbinta Kišo mieste, buvusiame šiaurinėje Babilonijoje. Šiame mieste buvo jam skirta E-mete-ursag šventykla. Babilone būta Zababos vardu pavadintų vartų. Žinios apie Zababą siekia ankstyvąjį dinastinį laikotarpį. Zababos sutuoktinė pagal vietinę tradiciją – Inana,[1] kai kada nurodoma, jog Baba.[2]
Zababa buvo karo dievybė, Senosios Babilonijos karalystės laikotarpiu imtas tapatinti su Ninurta (Ningirsu). Viename dievų sąraše įvardijamas „Marduku mūšyje“.[1] Akadų dantiraštį perėmę ir jį adaptavę hetitai Zababos vardu įvardijo keletą karo dievybių, kaip antai hatų Vurunkatį, huritų Aštabį, Hešujį ir Nubadigą, hetitų-luvių Hašamilį, Ijarį ir Zapaną.[2]
Zababos simbolis – lazda su erelio galva.[1]
|