Igigi – aiškiai neapibrėžta greičiausiai tarpusavyje giminiškų dievybių grupė akadų mitologijoje. Igigi minimi dvikalbiuose šumerų-akadų tekstuose (iš Vidurinės Babilonijos karalystės laikotarpio), kur šumerų kalba šios grupės dievybės įvardijamos dnun-gal-e-ne („didieji viešpačiai“). Teigiama, kad tai greičiausiai esąs naujadaras, sudarytas priešpriešinant dangaus dievybes Igigi su Anunaki, kurie laikomi požemio pasaulio ar žemiškaisiais dievais.[1] Igigi kilmė ar funkcijos iš mitologinių tekstų nėra iki galo aiškios, Igigi ir Anunaki neretai yra ne tik priešpriešinami, bet ir tapatinami.[2]
Pirmosios žinios apie Igigi siekia Senosios Babilonijos karalystės laikotarpį. Igigi minimi tik literatūriniuose tekstuose. Požymių, rodančių egzistavus šių dievybių kultą, nėra. Kai kada žodis Igigi sutinkamas ir kaip asmenvardžių dėmuo.[2] Pradedant Vidurinės Babilonijos karalystės laikotarpiu, žodžiu Igigi bendrai buvo įvardijami dangaus dievai, o žodžiu Anunaki – požemio pasaulio dievai. Viename įraše minima 300 dangiškųjų Igigi.[3] Kai kada „didžiaisias dievais Igigi“ buvo įvardijamos septynios dievybės – Anu, Enlilis, Ea, Sinas, Šamašas, Mardukas ir Ištarė. Kita vertus, šie dievai gali būti įvardijami ir kaip Anunaki.[1]
Atrahasio epe pasakojama, kad Anunaki privertę Igigi vergauti dievams. Praėjus 40 dienų, Igigi sukilę ir sudeginę savo įrankius, o jiems pakeisti buvę sukurti žmonės.[2]
|