| Vincentas Drotvinas | |
|---|---|
| Gimė | 1929 m. liepos 10 d. Stakiai, Raudonės valsčius |
| Mirė | 2015 m. liepos 12 d. (86 metai) Vilnius |
| Veikla | kalbininkas, pedagogas |
| Partija | 1955 m. SSKP |
| Alma mater | 1953 m. Vilniaus pedagoginis institutas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Vincentas Drotvinas (1929 m. liepos 10 d. Stakiuose, Raudonės valsčius, Raseinių apskritis – 2015 m. liepos 12 d. Vilniuje) – Lietuvos kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras.
Mokėsi Raudonės ir Vadžgirio progimnazijose, 1949 m. baigė Betygalos vidurinę mokyklą. 1949–1953 m. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1967 m. filologijos mokslų kandidatas.[1]
Nuo 1956 m. Vilniaus pedagoginio instituto (nuo 1992 m. VPU) dėstytojas, 1962–1983 m. mokymo reikalų prorektorius, nuo 1969 m. docentas, 1983–1991 m. lietuvių kalbos katedros, 1991–2002 m. lietuvių kalbotyros katedros vedėjas, nuo 1987 m. profesorius.[2]
Tęstinio leidinio „Didaktinė lingvistika“ redaktorius (3 t., 1999–2001 m.). Tyrė Mažosios Lietuvos lietuvių raštiją, daugiausia leksikografiją, lietuvių kalbos dėstymą. Parengė rankraštinius XVII a. vokiečių-lietuvių kalbų žodynus (Lexicon Lithuanicum, 1987 m.; Clavis Germanico-Lithvana, 4 t., 1995–1997 m.). Paskelbė archyvinės medžiagos apie lietuvių kalbininkus Kazimierą Būgą, Jurgį Gylių, Frydrichą Kuršaitį, Mykolą Merliną, Antaną Salį, Andrių Ugenskį ir kt.[3]
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||