Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Christianas Matias Teodoras Momzenas Christian Matthias Theodor Mommsen

Theodor Mommsen
Gimė	1817 m. lapkričio 30 d. Gardingas, Šlėzvigas-Holšteinas
Mirė	1903 m. lapkričio 1 d. (85 metai) Šarlotenburgas, Berlynas, Vokietija
Sutuoktinis (-ė)	Marie

Veikla	vokiečių istorikas, teisėtyrininkas romanistas

Vikiteka	Theodor Mommsen

Christian Matthias Theodor Mommsen (liet. Kristianas Matiasas Teodoras Momzenas; 1817 m. lapkričio 30 d. Gardinge, Šlėzvigas-Holšteinas – 1903 m. lapkričio 1 d. Šarlotenburgas, Berlynas, Vokietija) – vokiečių istorikas, teisėtyrininkas romanistas, laikomas svarbiausiu XIX a. senovės tyrinėtoju. Jo darbas apie Senovės Romos istoriją tebėra laikomas vienu pamatinių šios srities tyrimų.

Gyvenimas

Gimė Gardinge, Šlėzvige, tuo metu, kai ši kunigaikštystė tebebuvo personalinėje unijoje su Danija. Lankė mokyklą Altonoje. Nuo 1838 iki 1843 m. Kylyje studijavo teisę. Gavęs Danijos stipendiją galėjo lankytis Prancūzijoje ir Italijoje, kur studijavo antikinę istoriją.

Per 1848 m. revoliuciją Momzenas tapo Leipcigo universiteto teisės profesoriumi. Dėl savo liberalių pažiūrų 1851 m. iš šių pareigų jam teko atsistatydinti, tačiau jau 1852 m. jis tapo romėnų teisės profesoriumi Ciūricho universitete, o 1854 m. – Vroclavo universitete.

1858 m. Momzenas buvo pakviestas į Mokslų Akademiją Berlyne bei 1861 m. tapo Berlyno universiteto Senovės Romos istorijos profesoriumi, kur skaitė paskaitas iki 1887 m. Už savo mokslinius pasiekimus jis tapo Romos garbės piliečiu, o 1902 m. už savo pagrindinį veikalą „Romos istorija“ (vok. Römische Geschichte) tapo Nobelio literatūros premijos laureatu. Momzenas yra vienas iš nedaugelio ne grožinės literatūros rašytojų gavusių šią premiją.

Su savo žmona Marie (Leipcigo redaktoriaus Karlo Reimerio dukterimi) turėjo 16 vaikų, kurių keli mirė vaikystėje.

Moksliniai darbai

Romos istorija: žymiausias Momzeno darbas buvo išleistas trimis dalimis tarp 1854 ir 1856 m. Jame aptariama Romos istorija nuo Romos respublikos pabaigos iki Julijaus Cezario, kurį Momzenas vaizduoja kaip talentingą valstybės žmogų, valdymo. Politinės problemos, ypač vėlyvosios respublikos, glaudžiai lyginamos (įskaitant terminologiją) su politine XIX a. raida (nacionalinė valstybė, demokratija). Momzenas niekada neparašė savo Romos istorijos pratęsimo, kuris apimtų Romos imperijos laikotarpį. Užrašai iš jo paskaitų apie Romos imperiją buvo išleisti 1992 m. Ketvirtoji dalis taip ir liko neparašyta, nors 1885 m. kaip 5-oji „Romos istorijos“ dalis išleista Romos provincijų apžvalga imperiniu laikotarpiu (Romos imperijos provincijos nuo Cezario iki Diokletiano);
Romos konstitucinė teisė: (1871–1888) Ši sisteminė Romos konstitucinės teisės apžvalga visada buvo svarbiu šaltiniu studijuojant senovės istoriją;
Romos baudžiamoji teisė (1899);
daugiau nei 1500 kitų darbų atskiromis temomis.

Momzenas taip pat dalyvao daugelyje mokslinių projektų, ypač leidusių originalius šaltinius. Momzenas išleido fundamentalius romėnų teisės rinkinius: Corpus Iuris Civilis ir Codex Theodosianus.

T. Momzeno politinė veikla

1863–1866 ir 1873–1879 m. Momzenas buvo Prūsijos landatago, 1881–1884 reichstago narys, iš pradžių atstovavęs liberalią Vokiečių Pažangos Partiją (Deutsche Fortschrittspartei), vėliau – Nacionalinę Liberalų Partiją (Nationalliberalen), o dar vėliau – Secesionistus. Ypatingai rūpinosi mokslo ir švietimo politika.

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo

Puslapis Vikicitatose –

Theodor Mommsen

Ž • A • R Nobelio premijos laureatai literatūroje

1901–1925	Siuli Priudomas (1901) • Teodoras Momzenas (1902) • Bjornsternas Bjornsonas (1903) • Frédéric Mistral / Chosė Ečegarajus (1904) • Henrikas Senkevičius (1905) • Džozujė Kardučis (1906) • Radjardas Kiplingas (1907) • Rudolfas Eukenas (1908) • Selma Lagerlef (1909) • Paulius Heizė (1910) • Morisas Meterlinkas (1911) • Gerhartas Hauptmanas (1912) • Rabindranatas Tagorė (1913) • Romenas Rolanas (1915) • Verner von Heidenstam (1916) • Karlas Gjelerupas / Henrikas Pontopidanas (1917) • Karlas Špiteleris (1919) • Knutas Hamsunas (1920) • Anatolis Fransas (1921) • Chasintas Benaventė (1922) • Viljamas Batleris Jeitsas (1923) • Vladislavas Reimontas (1924) • Džordžas Bernardas Šo (1925)

1926–1950	Gracija Deleda (1926) • Anri Bergsonas (1927) • Sigrid Undset (1928) • Tomas Manas (1929) • Sinkleris Luisas (1930) • Erik Axel Karlfeldt (1931) • Džonas Golsvortis (1932) • Ivanas Buninas (1933) • Luidžis Pirandelas (1934) • Judžinas O'Nilas (1936) • Rožė Martenas diu Garas (1937) • Perlė S. Bak (1938) • Fransas Emilis Silanpė (1939) • Johanas Vilhelmas Jensenas (1944) • Gabriela Mistral (1945) • Hermanas Hesė (1946) • Andrė Židas (1947) • Tomas Sternsas Eliotas (1948) • Viljamas Folkneris (1949) • Bertranas Raselas (1950)

1951–1975	Peras Lagerkvistas (1951) • Fransua Moriakas (1952) • Vinstonas Čerčilis (1953) • Ernestas Hemingvėjus (1954) • Haldouras Laksnesas (1955) • Chuanas Ramonas Chimenesas (1956) • Albertas Kamiu (1957) • Borisas Pasternakas (1958) • Salvatorė Kvazimodas (1959) • Sent-Džonas Persas (1960) • Ivas Andričius (1961) • Džonas Steinbekas (1962) • Giorgos Seferis (1963) • Žanas Polis Sartras (atsisakė premijos) (1964) • Michailas Šolochovas (1965) • Šmuelis Josefas Agnonas / Neli Zaks (1966) • Migelis Anchelis Asturijas (1967) • Jasunaris Kavabata (1968) • Samuelis Beketas (1969) • Aleksandras Solženicynas (1970) • Pablas Neruda (1971) • Heinrichas Biolis (1972) • Patrikas Vaitas (1973) • Eivindas Jonsonas / Haris Martinsonas (1974) • Eudženijas Montalė (1975)

1976–2000	Saul Bellow (1976) • Vicente Aleixandre (1977) • Isaac Bashevis Singer (1978) • Odisėjas Elytis (1979) • Česlovas Milošas (1980) • Eliasas Kanetis (1981) • Gabrielis Garsija Markesas (1982) • Viljamas Goldingas (1983) • Jaroslav Seifert (1984) • Klodas Simonas (1985) • Akinwande Oluwole Soyinka (1986) • Josifas Brodskis (1987) • Nagibas Mahfuzas (1988) • Camilo José Cela (1989) • Oktavijas Pasas (1990) • Nadinė Gordimer (1991) • Derekas Volkotas (1992) • Toni Morrison (1993) • Kenzaburo Oe (1994) • Seamus Heaney (1995) • Vislava Šimborska (1996) • Dario Fo (1997) • Žozė Saramagas (1998) • Giunteris Grasas (1999) • Gao Singdzianas (2000)

2001–dabar	Vidiadhar Surajprasad Naipaul (2001) • Imrė Kertesas (2002) • John Maxwell Coetzee (2003) • Elfriede Jelinek (2004) • Harold Pinter (2005) • Orhan Pamuk (2006) • Doris Lessing (2007) • Jean-Marie Gustave Le Clézio (2008) • Herta Müller (2009) • Mario Vargas Llosa (2010) • Tomas Tranströmer (2011) • Mo Yan (2012) • Alice Munro (2013) • Patrick Modiano (2014) • Svetlana Aleksijevič (2015) • Bob Dylan (2016) • Kazuo Išiguro (2017) • Olga Tokarczuk (2018) • Peteris Handke (2019) • Louise Glück (2020) • Abdulrazak Gurnah (2021) • Annie Ernaux (2022)