Patala (skr. पाताल = IAST: Pātāla, „apatinis pasaulis“) – hinduizmo mitologijoje požeminis pasaulis, suskirstytas į 7 sritis, kuriose gyvena daitjai, danavai, nãgai ir kitos dievybės, kovojančios su dievais, gyvenančiais danguje.[1]
Patalos sričių pavadinimai įvairiuose šaltiniuose skiriasi (žr. „Matsja purana“ 246.75-76; „Višnaus purana“ II 6; „Bhagavata purana“ V 24 ir kt.), ir tik pati žemutinė sritis vadinama pastoviai, tuo pačiu Patalos pavadinimu arba kaip Nagaloka („nãgų pasaulis“). Patala, arba Nagaloka, – nuostabiausia vieta pasaulyje ir, pasak didžiojo rišio Narados, pagal savo grožį ir turtus lenkia Indros dausas (svargą). Nagalokos sostinė Bhogavatė išklota auksu, o viduryje stūkso iš brangakmenių sudėti nãgų valdovo Vasukio rūmai.[2]
Indijos miesto Nagpuro pavadinimas – tai prisiminimas apie legendinį nãgų miestą Nagapurą. Manoma, jog padavimai apie nãgus yra kilę iš tam tikros klajoklių žmonių genties.
|