Atris (skr. अत्रि = IAST: Atri – 'ėdrūnas') – vedų išminčius (rišis), pačioje „Rigvedoje“ minimas ~40 kartų. Pasakojama, kad jis priklausąs penkioms gentims[1], minimas drauge su Manumi ir kitais žmonijos pradininkais[2]. Atris garbinąs Agnį todėl, kad šis jį išvadavęs[3]. Indra jam atvėręs karvių gardą. Ašvinai jį išgelbėję nuo tamsos, nuo prapulties, nuo ugnies, atjauninę[4]. Rišis Atris suradęs demono Svarbhanaus pagrobtą Saulę ir įtaisęs ją danguje[5] Vėlesnėje apeiginėje literatūroje Atris laikomas žyniu, prašalinusiu tamsą[6], kitur jis lyginamas ar tapatinamas su įasmeninta kalba Vač.
Hinduistiniuose tekstuose Atris laikomas Pradžapačio, o vėliau Brahmos sūnumi, atsiradusiu iš tėvo akies. Laikomas vienu iš septynių rišių, sudarančių Didžiųjų Grįžulo Ratų žvaigždyną. Jo žmona laikoma Anasuja (Dakšos dukteris), o sūnumi – Durvasasas. „Ramajanoje“ pasakojama, kaip Rama aplankęs Atrį su Anasuja, kad jų vaikai – dievus (Agnį, Varuną, Indrą) šlovinantys dainiai. Puranose Atris laikomas tai Somos, tai Dharmos, tai asketo Datatrėjos vaiku.[7]
|