Kilęs iš Karolingų dinastijos. Imp. Liudviko I ketvirtasis sūnus iš antrosios santuokos su Judita Bavariete. Dėl Karolio II motinos noro išsaugoti sostą tik savo vieninteliam vaikui kilo pilietinis karas tarp Karolio, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Lotaro I ir Vokietijos karaliaus Liudviko II Vokiečio, kuris baigėsi 843 m. Verdeno sutartimi. Karolis II gavo Vakarų frankų karalystę, kurią nuo tada galima vadinti Prancūzija. 875 m. po Lotaro I sūnaus imperatoriaus Liudviko II mirties popiežius Jonas VIII jį karūnavo Šventosios Romos imperijos imperatoriumi.
Karolis II buvo silpnas valdovas, jam valdant diduomenė tapo savarankiškesnė, kraštą plėšė vikingai.[1]
↑Karolis II Plikagalvis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 469 psl.
Literatūra
Janet L. Nelson: Charles le Chauve. Aubier Montaigne 2001, ISBN 2-7007-2261-2.
Reinhard Lebe: War Karl der Kahle wirklich kahl? Historische Beinamen – und was dahintersteckt. dtv 2003, ISBN 3-423-30876-1.
Chlodvigas (481–511) • Chloteras I (511–561) • Charibertas I (561–567) • Gontranas I (561–593) • Chilperikas I (561–584) • Sigebertas I (561–575) • Chloteras II (584–629) • Dagobertas I (629–639) • Sigebertas II (639–656) • Klovis II (639–657) • Chloteras III (657–673) • Teodorikas III (673–691) • Klovis III (691–695) • Childebertas III (695–711) • Dagobertas III (711–715) • Chilperikas II (715–721) • Chlotharis IV (717–719) • Teodorikas IV (721–737) • Childerikas III (737–751)
Hugas Kapetas (987–996) • Robertas II Pamaldusis (996–1031) • Henrikas I Prancūzas (1031–1060) • Pilypas I Prancūzas (1060–1108) • Liudvikas VI Storasis (1108–1137) • Liudvikas VII Jaunesnysis (1137–1180) • Pilypas II Augustas (1180–1223) • Liudvikas VIII Liūtas (1223–1226) • Liudvikas IX Šventasis (1226–1270) • Pilypas III Narsusis (1270–1285) • Pilypas IV Gražusis (1285–1314) • Liudvikas X Vaidingasis (1314–1316) • Jonas I Pomirtinis (1316) • Pilypas V Ilgasis (1316–1322) • Karolis IV Gražusis (1322–1328)