Karolis VII
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Bavarijos kurfiurstas
Georgo Demarė portretas, apie 1745 m.
Vitelsbachai
Šventosios Romos imperijos imperatoriaus herbas
Šventosios Romos imperijos imperatoriaus herbas
Gimė 1697 m. rugpjūčio 6 d.
Briuselis
Mirė 1745 m. sausio 20 d. (47 metai)
Miunchenas
Tėvas Maksimilianas II Emanuelis
Motina Teresė Kunigunda
Sutuoktinis (-ė) Marija Amalija Austrė
Vaikai Marija Antonija
Teresė Benedikta
Maksimilianas III Juozapas
Marija Ona Juozapa
Marija Juozapa
(žr. kitus)
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė 1742 m. sausio 24 d. – 1745 m. sausio 20 d.
Pirmtakas Karolis VI
Įpėdinis Pranciškus I
Čekijos karalius
Valdė 1741 m. gruodžio 19 d. – 1743 m. gegužės 12 d.
Pirmtakas Marija Teresė
Įpėdinis Marija Teresė
Bavarijos kurfiurstas
Valdė 1726 m. vasario 26 d. – 1745 m. sausio 20 d.
Pirmtakas Maksimilianas II Emanuelis
Įpėdinis Maksimilianas III Juozapas
Vikiteka Imperatorius Karolis VII

Karolis VII (vok. Karl VII, 1697 m. rugpjūčio 6 d. Briuselis1745 m. sausio 20 d. Miunchenas) – Šventosios Romos imperijos imperatorius (1742–1745), Čekijos karalius Karolis III (1741–1743), Bavarijos kurfiurstas Karolis I (1726–1745) iš Vitelsbachų dinastijos. Dėl jo pretenzijos į Šventosios Romos imperijos sostą po Karolio VI mirties 1740 m. kilo Austrijos įpėdinystės karas.

Biografija

Kilęs iš Vitelsbachų dinastijos. Tėvas Bavarijos kurfiurstas Maksimilianas II Emanuelis, tuo metu Ispanijos Nyderlandų vietininkas, motina Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Jono III Sobieskio duktė Teresė Kunigunda. 1700–1714 m., kai vyko Ispanijos įpėdinystės karas, buvo išvežtas į Vieną, kur jį auklėjo jėzuitai.

Karolis Albertas jaunystėje, 1717–1719 m. (Žozefas Vivjenas)

1717 m. vadovavo bavarams, kurie Šventosios Romos imperijos kariuomenės gretose kovojo su Turkija, pasižymėjo užimant Belgradą. 1731 m. protestavo prieš Pragmatinę sankciją, pagal kurią Austrijos sostas turėjo tekti Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Karolio VI vyriausiai dukteriai Marijai Teresei, tačiau vėliau ją pripažino.

1740 m. mirus Karoliui VI Karolis Albertas atnaujino savo pretenzijas ir 1741 m. sudarė sąjungą su Prancūzija ir Ispanija, kuri buvo nukreipta prieš Mariją Teresę. Joms padedant buvo išrinktas imperatoriumi. Kilo Austrijos įpėdinystės karas, Austrijos kariuomenė įsiveržė į Bavariją. Karolis Albertas tapo antiaustriškos koalicijos marionete. 1744 m. Prancūzijos ir Prūsijos pastangomis jam buvo grąžinta Bavarija.

Po Karolio VII mirties jo sūnus Maksimilianas III Juozapas buvo priverstas atsisakyti pretenzijų į imperatoriaus sostą.[1]

Šeima ir vaikai

1722 m. spalio 5 d. Vienoje vedė imperatoriaus Juozapo I ir Amalijos Vilhelminos Braunšveig-Liuneburg dukterį Mariją Amaliją Austrę (1701-–756). Jiems gimė:

Ne santuokoje su Sofija Karolina gimė sūnus Pranciškus Liudvikas, Holšteino grafas (1723–1780).

Šaltiniai

  1. Imperatorius Karolis VII. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 471 psl.

Literatūra

Nuorodos

Imperatorius Karolis VII
Vitelsbachai
Gimė: 1697 rugpjūčio 6 Mirė: 1745 sausio 20
Karališkieji titulai
Prieš tai:
Maksimilianas II Emanuelis
Bavarijos kurfiurstas
1726–1745
Po to:
Maksimilianas III Juozapas
Prieš tai:
Marija Teresė
Čekijos karalius
1741–1743
Po to:
Marija Teresė
Prieš tai:
Karolis VI
Šventosios Romos imperijos imperatorius
1742–1745
Po to:
Pranciškus I

Pastabos

  1. „GeneAll.net - France“. Geneall.net. Nuoroda tikrinta 2012-05-28.