Biyè 250 goud yo (2004) avèk Jean-Jacques Dessalines (rekto).

Goud (an franse : Gourde) se yon kòb nan lajan ayisyen an. Goud la se inite monetè e deviz Ayiti. Kòd ISO 4217 se HTG. Goud divize an san (100) santim.

Prezantasyon

Istwa

Mo "goud " soti nan mo panyòl gordo (gwo, gra), yon tèm ki refere a peso a: peso gordo a se pyès uit (pyas panyòl) yo rele "kolonè", pyas fò a, ki te pwodui ant 1732 ak 1771, yon lajan tranzaksyon aksepte nan koloni fransèz yo nan Antiy yo nan finisman 18yèm syèk la ak nan kòmansman an nan 19yèm syèk la, ki gen ladan Santo Domingo jouk 1804, dat endepandans lan.

Konstitisyon 1987 la nan Chapit 1 li, Atik 6, defini goud la kòm "inite monetè nasyonal la".

Youn (1) Dola ameriken echanje a pri san (100) goud sou 1e jen 2020. Li te mwatye mwens senk (5) ane anvan.[1]

Pyès monnen

Premyè seri Repiblik lwès

Seri 1827-1849

Seri « Anpi Ayiti - Faustin 1e » (1850)

Seri 1863 « Fabre Geffrard »

Pyès sa yo siyen Heaton ak pwodui pa Birmingham Mint.

Seri rele « 3yèm goud »

Pyès 10 santim avèk pwofil Léon Dumarsais Estimé (1949).

Seri aktyèl

Pyès ayisyèn
Valè Deskripsyon Rekto Vèso Dat emisyon
50 santim Amwari Ayiti
1 goud Fòm poligonal, asye-leton Amwari Ayiti Sitadèl-Laferyè 1995-2016
5 goud Fòm poligonal, asye-leton Amwari Ayiti 4 nan siyatè zak Endepandans 1995-2018

Papye lajan

Biyè 10 goud soti an 1827.

Seri aktyèl

Biyè ayisyen
Valè Rekto Vèso Dat emisyon
10 goud Sanité Bélair Fò Kapwouj nan Jakmèl 2004
20 goud François-Dominique Toussaint Louverture Konstitisyon an 1801 2001
25 goud Nicolas Geffrard Fòterès Platon nan Disi 2004
50 goud François Capois Fò Jalousière (Mamlad, Ayiti) 2004
100 goud Henri Christophe (Prezidan dinò Ayiti, epi wa Henri I Dayiti) Sitadèl Henry nan Milo 2004
250 goud Jean-Jacques Dessalines (Anperè Jacques I Dayiti) Fort Décidé (Marchand, Ayiti) 2004
500 goud Alexandre Sabès Pétion (Prezidan disid Dayiti) Fort Jacques (Fermathe, Ayiti) 2004
1000 goud Prezidan Florvil Hyppolite ak blazon Pòtoprens Mache Vallière 1999

Bibliyografi

Referans

  1. (franse) fr Frédéric Thomas (19 jen 2020). « Haïti étouffe sous le poids de son oligarchie et des États-Unis ». bastamag.net. Basta. 

Lyen deyò