Prancūzija ir Švedija gavo palyginti reikšmingų teritorinių laimėjimų;
Konfesinėje srityje buvo patvirtintos Augsburgo religinės taikos nuostatos: iki 1624 m. sekuliarizuotose žemėse turėjo išlikti status quo;
Pfalcui buvo grąžintas 1623 m. atimtas kurfiurstystės statusas, bet kurfiustystė liko ir Bavarija (1623 m. sausį imperatorius nuvainikavo Reino pfalcgrafą Friedrichą, kadangi Pfalcas kovojo prieš imperijos kariuomenę, o jo kurfiurstystę perdavė Bavarijos valdovui Maksimilijonui I); Habsburgai laimėjo pasiekę, kad kurfiurstų kolegiją sudarytų trys evangelikai ir penki katalikai, bet imperatorius turėjo pripažinti galimybę politiniams imperijos vienetams (kurių buvo apie 360) vienytis į bet kokias sąjungas, net prieš patį imperatorių. Tuo būdu imperijoje pradėjo silpnėti Habsburgų hegemonija, o centralistines tendencijas galutinai nugalėjo „kunigaikščių laisvė“. Habsburgų (kurie tradiciškai paveldėdavo Austrijos erchercogo, Bohemijos ir Vengrijos karaliaus titulus) įtaką imperijoje po Trisdešimties metų karo vis labiau varžė Bavarijos Wittelsbachai, 1583–1761 m. valdę ir Kelno arkivyskupiją bei tapę ištikimais prancūzų sąjungininkais, ir naujai iškilę BrandenburgoHohenzollernai;
Šveicarijos konfederacija ir Jungtinės Nyderlandų provincijos de jure gavo nepriklausomybę nuo imperijos.
Lyginant Trisdešimties metų karo dalyvių ikikarinę padėtį ir tikslus su kare pasiektais rezultatais, prie karo laimėtojų neabejotinai tektų priskirti Prancūziją, kuri gavo daug svarbių teritorijų ir padėjo pagrindus hegemonijos Europoje pretenzijoms. Pagal Vestfalijos taiką Prancūzija užvaldė Elzasą (išskyrus imperijos miestus), nors smulkūs Elzaso kunigaikščiai vis dar liko imperijos nariais. Tai leido Prancūzijai per juos daryti įtaką vidiniams imperijos reikalams, kai jie būdavo svarstomi reichstaguose.
Karnunto archeologinis parkas (Austrija) ·Didžiosios gildijos salė Taline (Estija) · Vesterboko perkėlimo stovykla (Nyderlandai) · Taikos rūmai Hagoje (Nyderlandai)
2015
Senovės Atėnų centras (Graikija) · Aragono karūnos archyvas Barselonoje (Ispanija) · Studentų rezidencija Madride (Ispanija) · Alčidės Gasperio namų muziejus Pieve Tesino (Italija) ·Gdansko laivų statykla (Lenkija) ·Gegužės trečiosios Konstitucija (Lenkija) ·Liublino unija (Lenkija) ·Kaunas 1919-1940 m. (Lietuva) · Kliuni abatija (Prancūzija) · Roberto Šumano namas (Prancūzija) · Mirties bausmės panaikinimo chartija (1867) (Portugalija) · Koimbros universiteto biblioteka (Portugalija) · Franjos partizanų ligoninė (Slovėnija) · Europos pikniko memorialinis parkas Soprone (Vengrija) · Hambacho pilis (Vokietija) ·Miunsteris ir Osnabriukas: Vestafalijos taikos vietos (Vokietija)
2016
Vienos imperatorių rūmai (Austrija) · Mundaneumas (Belgija) · Olomouco Pšemislų pilis ir Arkdiecezijos muziejus (Čekija) ·Tartu universiteto istorinis ansamblis (Estija) ·Neandertaliečio vietovė Krapinoje (Kroatija) · Pirmojo pasaulinio karo kapinės Nr. 123 (Lenkija) · Sagreso kyšulys (Portugalija) · Europos institucijos Strasbūre (Prancūzija) · Ferenco Listo muzikos akademija (Vengrija)
2018
Bua diu Kazjė, Šarlerua (Belgija) · Kadino tvirtovė Trentine (Italija) ·Šengeno kaimas: Šengeno sutarties vieta (Liuksemburgas) ·Mastrichto sutartis (Nyderlandai) · Natsveilerio-Struthofo koncentracijos stovykla (Prancūzija ir Vokietija) · Sigheto memorialas (Rumunija) · Šv. Dvasios bažnyčia, Javorka (Slovėnija) · Didžioji Budapešto sinagoga (Vengrija) ·Leipcigo muzikinio palikimo vietovės (Vokietija)
2019
Verkbundo gyvenamieji namai Europoje (Werkbundsiedlung, Vaizenhofo kolonija, WUWA) (Austrija, Čekija, Lenkija, Vokietija) · Gailestingumo kolonijos (Belgija ir Nyderlandai) ·Kinžvarto pilis (Čekija) · Senosios Ostijos archeologinė vietovė (Italija) ·Trys Broliai Rygoje (Latvija) · Atminties vieta Lambinovicėje (Lenkija) ·Azorų povandeninis kultūrinis paveldas (Portugalija) · Šanbon sur Linjonas (Prancūzija) · Zdravljica - Europos tautų pavasario žinutė (Slovėnija) · Sentendrės gyvenamasis paveldas (Vengrija)