Vasario 14 yra 45-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių. Nuo šios dienos iki metų galo lieka 320 dienų (keliamaisiais metais – 321).

Informacija

Šventės

• Katalikų šalys – Šv. Valentinas;
• Valentino diena – įsimylėjėlių diena.

Vardadieniai

Gustautas – Gustautė – Gutautas – Gutautė – Kirilas – Lijana – Lilė – Liliana – Saulė – Saulius – Valentas – Valentina – Valentinas – Valius – Vilmantas

Šią dieną Lietuvoje

Įvykiai

• 1009 – Kvedlinburgo metraštyje pirmą kartą paminėta Lietuva šalia kitos vienodo statuso valstybės (Rusios) su nurodyta data VII. Id Martii (7-osios kovo idos) pagal ikigrigališką romėnų kalendorių, kai buvo nužudytas Šv. Brunonas Kverfurtietis. Istoriografijoje įvykiai dar datuojami kovo 9 d. (data pagal Kvedlinburgo metraštį) bei vasario 23 d. (įvairūs kiti šaltiniai);
• 1370 – Rūdavos mūšyje (netoli Karaliaučiaus) Vokiečių ordinas sumušė Lietuvos kariuomenę;
• 1408 – Vytautas Kauno miestui suteikė Magdeburgo teises;
• 1916 – Okupacinė vokiečių valdžia nustatė teismų instancijas: aukščiausiąjį teismą, apygardų teismus tik vokiečiams ir taikos teismus okupuoto krašto gyventojams;
• 1919 – Filadelfijoje pradėtas leisti pirmasis Amerikos lietuvių kairiųjų socialistų laikraštis „Mūsų tiesa“;
• 1990:
  • LTSR Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą, kuriame pažymėta, kad TSRS armijos buvimas Lietuvoje neturi teisinio apibrėžtumo;
  • Prisikėlimo bažnyčia Kaune grąžinta tikintiesiems;
• 1993 – Algirdas Brazauskas laimėjo pirmuosius visuotinius Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus;
• 2001 – Miškų institute Kauno rajone atidaryta pirmoji Lietuvoje Molekulinės genetikos ir biotechnologijos laboratorija, kurioje genetiškai tiriami medžiai, kuriamos pavienių genotipų ir medžių rūšių bei populiacijų atkūrimo programos bei vedamos naujos medžių rūšys;
• 2002 – Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje atidarytas pirmasis Lietuvoje kaulų čiulpų persodinimo skyrius vaikams.

Gimimo dienos

• 1757 m. – Kazimieras Nestoras Sapiega, Lietuvos kariuomenės artilerijos generolas (m. 1798)
• 1811 m. – Georg Heinrich Ferdinand Nesselmann, vokiečių filologas, baltistas, Karaliaučiaus universiteto profesorius (m. 1881 m.).
• 1864 m. – Liudmila Eglė Malinauskaitė-Šliūpienė, lietuvių poetė (m. 1928 m.).
• 1892 m.:
  • Juozas Lazauskas, Lietuvos pedagogas, vadovėlių autorius, publicistas (m. 1970 m.).
  • Kazimieras Ambrozaitis, Lietuvos visuomenės veikėjas, filosofijos daktaras (m. 1957 m.).
• 1893 m. – Kazys Bizauskas, Lietuvos nepriklausomybės akto signataras, diplomatas, teisininkas, literatas, spaudos ir švietimo darbuotojas, visuomenės veikėjas, vienas Lietuvos banko steigėjų (m. 1941 m.).
• 1893 m. – Juozas Gutauskas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1968 m.).
• 1894 m. – Petras Jurgaitis, Lietuvos karinis ir visuomenės veikėjas, pulkininkas, savivaldybininkas (m. 1959 m.).
• 1902 m. – Zuzana Jonikaitė, Lietuvos kalbininkė, filologijos mokslų kandidatė (m. 1981 m.).
• 1903 m. – Kazimieras Kavaliauskas, pedagogas, vargonininkas ir chorvedys (m. 1969 m.).
• 1905 m. – Kazys Steponavičius, smuikininkas ir dirigentas (m. 1976 m.).
• 1907 m. – Bernardas Brazdžionis, lietuvių poetas, literatūros kritikas (m. 2002 m.).
• 1908 m. – Juozas Budzeika, MIC, Romos katalikų kunigas, vienuolis marijonas, rašytojas, ateitininkas (m. 1983 m.).
• 1924 m. – Leonas Lešinskas, Lietuvos kunigas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (m. 2004 m.).
• 1926 m. – Bronislovas Balčytis, Lietuvos matematikas, pedagogas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 2018 m.).
• 1932 m.:
  • Kazimieras Mackevičius, Lietuvos TSR ir TSRS profsąjungų veikėjas.
  • Ksavera Vaištarienė, lietuvių chemikė (m. 2020 m.).
• 1936 m. – Vytautas Česnulis, Lietuvos žurnalistas, redaktorius, istorikas (m. 2022 m.).
• 1937 m. – Irena Regina Merkienė, Lietuvos istorikė, etnologė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
• 1938 m. – Algimantas Krajauskas, Lietuvos ir Alytaus rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1940 m. – Vladas Gronskas, Lietuvos ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
• 1948 m. – Povilas Gylys, Lietuvos ekonomistas, VU profesorius, buvęs politikas, užsienio reikalų ministras.
• 1952 m. – Stasys Valiukas, Lietuvos ir Biržų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1955 m. – Vladimiras Ščiurovas, politologas, Lietuvos politinis veikėjas (m. 1999 m.).
• 1959 m. – Alvydas Stulpinas, Lietuvos verslininkas, visuomenės veikėjas.
• 1960 m. – Remigijus Žadeikis, Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1966 m. – Zenonas Baubonis, Lietuvos archeologas.
• 1977 m. – Artūras Fomenka, buvęs Lietuvos futbolininkas žaidęs puolėjo pozicijoje.
• 1978 m. – Darius Songaila, profesionalus krepšininkas, žaidžiantis sunkiojo krašto pozicijoje NBA komandoje New Orleans „Hornets“. Jis yra Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, su kuria tapo Europos čempionu 2003 m., narys nuo 1998 m. 2006 metų Pasaulio krepšinio čempionate Japonijoje su rinktine užėmė 7 vietą.
• 1987 m. – Radžis Aleksandrovičius, čigonų kilmės Lietuvos dainininkas, „Dainų dainelės“ laureatas, LNK televizijos rengto realybės šou „Kelias į žvaigždes 2“ dalyvis, patekęs į finalinį etapą (kuriame pralaimėjo dainininkui Merūnui).
• 1991 m. – Andrius Gudžius, lietuvių disko metikas, savo amžiaus grupės Lietuvos rekordininkas, pirmasis Lietuvos istorijoje pasaulio jaunimo čempionas (2010 m.). 2010 m. gegužės 27 d. sportininko pasiektas rezultatas buvo devintoje vietoje visų laikų geriausių Lietuvos disko metikų sąraše. Treneriai: Vaclavas Kidykas ir A. Miliauskas.

Mirtys

• 1904 m. – Rudolfas Lymanas, vargonininkas, dirigentas, pedagogas (g. 1855 m.).
• 1942 m. – Jadvyga Netupskaitė, lietuvių revoliucinė politinė veikėja (g. 1887 m.).
• 1964 m. – Petras Kubertavičius, aktorius (g. 1897 m.).
• 1991 m. – Vytautas Kriščiūnas, Lietuvos statybos inžinierius, technikos mokslų kandidatas (g. 1908 m.).
• 1996 m.:
  • Juozas Stankūnas, vargonininkas, dirigentas, pedagogas, kompozitorius (g. 1906 m.).
  • Vaclovas Balčiūnas, Lietuvos architektas (g. 1921 m.).
• 1997 m. – Vytautas Sirijos Gira, Lietuvos poetas, prozininkas, vertėjas, poeto Liudo Giros sūnus (g. 1911 m.).
• 1999 m. – Alena Devenienė-Grigaitienė-Vileišytė, Lietuvos ir JAV lietuvių visuomenės veikėja (g. 1904 m.).
• 2006 m. – Gemiras Maksimovas, Lietuvos augalų fiziologas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras. Biologijos mokslų daktaras (g. 1931 m.).
• 2010 m. – Leonas Klumbys, Lietuvos neurochirurgas, medicinos mokslų daktaras, profesorius. Neurochirurgijos pradininkas Lietuvoje (g. 1921 m.).
• 2022 m. – Rimantas Morkvėnas, lietuvių mokslininkas, diplomatas (g. 1949 m.).^[1]

Šią dieną pasaulyje

Įvykiai

• 269 – Imperatoriui Klaudijui II (Claudius II) kovojant su krikščionimis, buvo nukankintas Romos katalikų Bažnyčios kunigas Valentinas, vėliau tapęs visų įsimylėjėlių šventuoju;
• 1477 – Margeri Brius (Margery Brews) Valentino dienos proga nusiuntė Džonui Pastonui (John Paston) sveikinimą, pirmą pasaulyje žinomą Valentino dienos sveikinimą;
• 1779 – Havajuose nužudytas Džeimsas Kukas (James Cook);
• 1893 – JAV aneksavo Havajus, tačiau prezidentas Groveris Klyvlandas panaikino aneksijos sutartį;
• 1922 – italų mokslininkas Guljelmas Markonis Anglijoje pirmasis pradėjo reguliariai transliuoti radijo laidas;
• 1929 – Al Kaponės žmonės viename iš Čikagos garažų nužudė septynis priešiškos Bagso Morano gaujos narius, norėdami sutrukdyti užgrobti kontrabandinio viskio siuntą;
• 1933 – Paryžiuje pradėjo veikti pirmoji valandas telefonu skelbianti tarnyba;
• 1946 – Pensilvanijos universitete (JAV) pradėjo veikti kompiuteris ENIAC (vadintas elektroninėmis smegenimis);
• 1956 – Maskvoje prasidėjo istorinis XX komunistų partijos suvažiavimas, kuriame Nikita Chruščiovas paskelbė pranešimą apie Josifo Stalino asmenybės kultą;
• 2000 – NEAR (Near Earth Asteroid Rendezvous) tapo pirmuoju dirbtiniu asteroido palydovu (ėmė suktis apie Erotą);
• 2003 – Aviai „Doli“ (Dolly), pirmajam pasaulyje klonuotam žinduoliui, suleista mirtina injekcija, kai jai išsivystė lėtinė plaučių liga.

Gimimo dienos

• 1368 m. – Zigmantas Liuksemburgietis, Vengrijos, Vokietijos ir Čekijos karalius, Šventosios Romos imperijos imperatorius (m. 1437 m.).
• 1602 m. – Pjetras Frančeskas Kavalis, italų kompozitorius, išgarsėjęs religinio pobūdžio kūriniais bei opera „Calisto“^[2] (m. 1676 m.).
• 1628 m. – Valentinas Greitreiksas, Greitoreksas, airių žiniuonis, 1666 metais atvykęs į Angliją glostymu gydyti žmonių nuo skrofuliozės ir kitų ligų (m. 1683 m.).
• 1811 m. – Domingo Faustino Sarmiento Albarracín, Argentinos prezidentas (nuo 1868 iki 1874 m.), švietėjas, rašytojas (m. 1888 m.).
• 1895 m. – Maksas Horkheimeris, žydų kilmės vokiečių filosofas ir sociologas, neomarksistinės Frankfurto mokyklos įkūrėjas (m. 1973 m.).
• 1902 m. – Svetoslavas Minkovas, bulgarų rašytojas. Bulgarų modernistinės fantastinės literatūros pradininkas (m. 1966 m.).
• 1908 m. – Piotras Šelestas, buvęs tarybinis partinis veikėjas, TSKP CK Politinio biuro narys, Ukrainos KP vadovas (m. 1996 m.).
• 1913 m. – Woody Hayes, futbolo treneris Ohajo valstijoje, JAV^[3] (m. 1987 m.).
• 1917 m. – Herbert Aaron Hauptman, 1985 m. Nobelio chemijos premijos laureatas^[4].
• 1921 m. – Richard Reeve Baxter, amerikiečių teisininkas, teisėtyrininkas tarptautininkas, humanitarinės teisės specialistas, Harvardo universiteto (1959–1979) profesorius, Tarptautinio Teisingumo Teismo (ICJ) teisėjas.
• 1938 m. – Anita Thallaug, norvegų aktorė ir dainininkė (m. 2023 m.).
• 1941 m. – Juris Zvirgzdinis, Latvijos rašytojas.
• 1973 m. – Tyus Edney, buvęs JAV krepšininkas, treneris.
• 1974 m. – Renee Ilene Sandstrom, Jungtinių Amerikos Valstijų dainininkė, dainų autorė bei aktorė.
• 1980 m. – Michelle Ye Xuan, Honkongo aktorė^[5].
• 1982 m. – Marianas Gaborikas, Slovakijos ledo ritulininkas.
• 1983 m. – Bakaris Sanja, iš Senegalo kilęs Prancūzijos futbolininkas (gynėjas), žaidžiantis Londono „Arsenal“. Taip pat žaidžia Prancūzijos futbolo rinktinėje.
• 1985 m. – Filipas Silvainas Senderosas, futbolininkas, Šveicarijos rinktinės ir Fulham klubo gynėjas.
• 1987 m.:
  • Edinsonas Robertas Kavani Gomesas, Urugvajaus futbolininkas, rungtyniaujantis puolėjo pozicijoje. Yra Italijos klubo US Città di Palermo žaidėjas.
  • Julija Savičeva, Rusijos popdaininkė. Dalyvavo 2004 m. Eurovizijos dainų konkurse, kuriame užėmė 11 vietą.
• 1988 m.:
  • Asia Nitollano, Amerikiečių dainininkė, šokėja ir modelis, kuri laimėjo televizijos realybės šou Pussycat Dolls Present: The Search for the Next Doll.
  • Anchelis Fabianas di Marija, Argentinos futbolininkas, rungtyniaujantis kariojo krašto saugo pozicijoje. Ispanijos klubo Real Madrid CF žaidėjas.

Neaprašyti

• 1945 – Hansas Adamas II, princas, Lichtenšteino valdovas.

Mirtys

• 1009 m. – Šv. Brunonas, iš Kverfurto (Aukštutinė Saksonija) grafų giminės kilęs katalikų vienuolis, misionierius ir rašytojas (g. 973 m.).
• 1400 m. – Ričardas II, nuo 1377 iki 1399 metų buvęs Anglijos karaliumi^[6] (g. 1367 m.).
• 1779 m. – Džeimsas Kukas, anglų jūrininkas, viena reikšmingiausių asmenybių geografinių atradimų istorijoje (g. 1728 m.).
• 1943 m. – Davidas Hilbertas, vokiečių matematikas, įvedęs į matematiką daug fundamentalių idėjų, suformulavęs garsiąsias 23 neišspręstas matematikos problemas. Jo vardu pavadinta Hilberto erdvė (g. 1862 m.).
• 1989 m. – Džeimsas Bondas, amerikiečių ornitologas, kurio vardu Janas Flemingas (Ian Fleming) pavadino savo knygų personažą^[7] (g. 1900 m.).
• 2005 m. – Rafikas Hariris, Libano ministras pirmininkas, žuvo susprogdinus bombą automobilyje. Pasikėsinimo metu žuvo dar 16 žmonių ir 120 m. buvo sužeista (g. 1944 m.).
• 2021 m. – Karlosas Menemas, Argentinos prezidentas (nuo 1989 m. liepos 8 d. iki 1999 m. gruodžio 10 d.). Peronistų partijos narys (g. 1930 m.).
• 2023 m. – Jerry Jarrett, JAV profesionaliųjų imtynių federacijos Total Nonstop Action Wrestling (TNA) įkūrėjas, buvęs imtynininkas (g. 1942 m.).^[8]

Neaprašyti

• 1400 – Ričardas II, Anglijos karalius.

Šaltiniai