Valia – kryptingas sąmoningas savo pasirinkimų, veiklos bei elgesio valdymas, siekiant įveikti kliūtis bei pasiekti laike ištęstų tikslų; subjektyvi vidinė paskata atlikti nepakankamai motyvuotus išorinius ir vidinius veiksmus siekiant apibrėžtų tikslų[1]. Sąmoningai kryptingai vykdoma numatyta ir apgalvota veikla tikslui siekti vadinama valia arba valiniu veiksmu. Atvirkštinis valiai veiksmas yra impulsyvus – atliekamas be išankstinių ketinimų, planavimo, apmąstymo, įvertinimo.
Vaikų bei paauglių tarpe tai pakankamai dažnas reiškinys pasireiškiantis dėl auklėjimo, patirties ar psichikos išsivystymo stokos, suaugusių žmonių – savo kilme tai dažniausiai anksčiau buvę sąmoningi veiksmai ilgainiui dėl dažno pasikartojimo virtę automatiniais, pvz., ėjimas į tas pačias vietas, tam tikrų prekių ar paslaugų pirkimas, atsakas į panašius klausimus ir pan.

Sudėtingo valios veiksmo etapai:

Asmenybės valios ypatybės

Valia turi dvi susijusias funkcijas:

Valia pasireiškia, kai:

Pasirinkimo metu paprastai susidaro vienas kitam pavaldžių motyvų sistema, atitinkanti veikimo tikslą. Veikimo tikslų, būdų, galimų pasekmių sąmoningas suvokimas padeda pačiam valdyti savo veiklą – imtis tam tikrų veiksmų arba, atvirkščiai, susilaikyti nuo tam tikros veiklos.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Aurelijus Gutauskas. Valia. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 588 psl.