VHS videokasetės formatas
VHS M paleidimo sistemos schema
„SABA“ VHS grotuvas

VHS (angl. Video Home System) – analoginio vaizdo formatas, sukurtas bendrovės „JVC“, ir 1976 m. pristatytas Japonijos rinkai.

Aštuntojo dešimtmečio laikotarpiu smarkiai populiarėjo video įrašų įrašymas į kasetes. Kiekviena video kasetes gaminanti kompanija bandė įsitvirtinti rinkoje. Tai privedė prie „video kasečių formatų karo“ pradžios. Pagrindiniai konkurentai buvo VHS ir „SonyBetamax, tačiau taip pat nežymią rinkos dalį turėjo ir „Philips“ bei „Grundig“ gaminamas Video 2000 formatas. Galiausiai VHS laimėjo karą, nors techniškai buvo prastesnė už Betamax.[1] 1987 m. buvo išleista patobulinta versija – Super-VHS.

Vėliau pasirodė optinių diskų formatai, kurie gebėjo vaizduoti geresnės kokybės vaizdą. Vienas ankstesniųjų buvo, Laserdisc, kuris nebuvo populiarus, kita vertus, po jo sekęs DVD formatas susilaukė itin didelio pasisekimo ir 2000 m. visiškai išstūmė VHS formatą.[2] Pasak „JVC“, 2002 m. pasaulyje parduota virš 900 mln. video produktų šiuo formatu.

Techniniai duomenys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Variacijos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vikiteka: VHS – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  1. Liebowitz, S.J. and Stephen E. Margolis. 1994 m. "Network Externality: An Uncommon Tragedy." Journal of Economic Perspectives 8(2): 147 psl. (angl.)
  2. „It's unreel: DVD rentals overtake videocassettes“. The Washington Times. Washington, D.C. 2003 m. birželio 20 d. Nuoroda tikrinta 2010 m. birželio 2 d.. (angl.)
  3. Priklauso nuo įrašo trukmės