Titnagas – kieta, nuosėdinė, kriptokristalinė silikatinė uoliena. Titnago spalva yra tamsiai pilka, juoda, melsva, tamsiai ruda, taip pat pasitaiko ir baltos spalvos atmainų. Dažnai titnagas yra stiklinio blizgesio. Kietumas pagal Moso skalę yra 7. Pagrindinis uolieną sudarantis mineralas yra chalcedonas. Kartais titnage pasitaiko kalcito, gipso ir kitų priemaišų. Uoliena randama gniutulais ar masyvais kreidoje arba klintyje.
Titnagas – nuo seno naudojama uoliena. Dar paleolito laikais pirmykščiai žmonės iš jo darydavo įvairius įrankius (gremžtukus, strėlių antgalius, ietigalius, kirvukus, kirstukus, skeltukus ugniai įskelti ir kt.). Ypač titnago įrankių gamyba suklestėjo neolito laikotarpyje. Kai kuriuose pasaulio vietose iš titnago statydavo mūrines sienas.
Titnagas šiuo metu labiausiai paplitęs pietinėje Lietuvos dalyje, kurioje yra kreidos periodo atodangų, taip pat ledyninėje medžiagoje, kurioje daug ledynų nuardytų kreidos periodo uolienų. Didžiausia titnago dalis aptinkama kreidos periodo kreidoje ir mergelyje, kurie ledynų buvo intensyviai ardomi, smulkinami ir atsidūrę morenoje kartu su titnagais išnešioti po didelę teritoriją. Natūraliai slūgsančios kreidos sistemos sluoksniuotojo titnago (silicifikuotos opokos) yra ir Vakarų Lietuvoje, kur ledynai šias nuogulas per kelis kartus iškėlė į Žemės paviršių ir jos tapo prieinamos naudojimui. Visų akmens amžiaus laikotarpių – paleolito, mezolito (epipaleolito), neolito laikotarpio titnaginių įnagių randama Lietuvos pirmųjų gyventojų stovyklavietėse. Jų itin gausu Ūlos aukštupyje.
Nuo 2015 m. titnagas yra laikomas Lietuvos nacionaliniu akmeniu, jo rinkimuose minimalia balsų persvara nurungęs gintarą. Nacionalinį Lietuvos akmenį rinko: Lietuvos geologų sąjungos XXV suvažiavimo, vykusio 2014 m. lapkričio 28 d. dalyviai, 2015 m. Geologų dienos šventės dalyviai ir Lietuvos geologų sąjungos svetainės www.lgeos.lt lankytojai.[1]