Stasys Povilaitis
Gimė 1947 m. sausio 15 d.
Kaunas
Mirė 2015 m. spalio 6 d. (68 metai)
Palanga
Palaidotas (-a) Palangos kapinėse
Tėvas Vladas
Motina Marija
Sutuoktinis (-ė) Birutė
Vaikai Agnė
Veikla estrados solistas
Alma mater 1976 m. Vilniaus universitetas
Vikiteka Stasys Povilaitis (1947)

Stasys Povilaitis (1947 m. sausio 15 d. Kaune – 2015 m. spalio 6 d. Palangoje) – Lietuvos estradinių dainų atlikėjas ir dainų tekstų autorius.

Biografija

19541961 m. mokėsi Kauno 4-ojoje vidurinėje mokykloje bei specialiojoje muzikos mokykloje, kurioje lankė smuiko ir obojaus pamokas, dainavo Kauno radiofono berniukų chore. 1961 m. išvyko į Palangą, baigė aštuonmetę mokyklą. Mokslus tęsė vakarinėje mokykloje. Su bendraminčiais buvo subūręs jaunimo estrados ansamblį. 19621965 m. Palangos statybos valdybos darbininkas. 19651976 m. Vilniaus universitete studijavo žurnalistiką. Prieš pat studijas jį pastebėjo kompozitorius Mikas Vaitkevičius ir pakvietė dainuoti ansamblyje „Ritmas“, kuris koncertavo naktiniame bare „Dainava“.[1]

1970 m. tapo LTSR filharmonijos ansamblio „Nemuno žiburiai“ solistu. Su šiuo ansambliu dainininkas apkeliavo visą Tarybų Sąjungą. 1973 m. iširus „Nemuno žiburiams“ prisijungė prie ansamblio „Nerija“ ir netrukus sulaukė milžiniško populiarumo. 1976 m. vienerius metus koncertavo su Miko Suraučiaus ansambliu. 19841987 m. Vilniaus estradinių ansamblių ir orkestrų susivienijimo artistas, dalyvavo viešbučio „Lietuva“ varjetė programose. Nuo 1987 m. koncertinės organizacijos „Tonas“ estrados artistas, rengė autorines programas, koncertavo Lietuvoje bei užsienyje.[2][3][1]

2012 m. patyrė pirmąsias rimtesnes sveikatos problemas. Paskutinius trejus metus praleido daugiausia atsiribojęs nuo scenos. Paskutinis S. Povilaičio viešas pasirodymas – 2015 m. liepos 6 d., kai jis drauge su Algirdu Kaušpėdu bei kitais atliko tautišką giesmę ant Palangos tilto akcijoje „Tautiška giesmė aplink pasaulį“.[4]

Mirė 2015 m. spalio 6-osios ryte, vėliau buvo patvirtinta, kad mirties priežastis – plaučių vėžys, kuriuo dainininkas, įtariama, sirgo trejus metus. S. Povilaičio valia, urna su kremuotais palaikais palaidota Palangos miesto kapinėse.[4]

Kūryba

Stasio Povilaičio delno spaudas Nidoje
Kapas Palangos kapinėse

Soliniai albumai: [5]

Įvertinimas

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 „In memoriam 10 06. Mirė Maestro Stasys Povilaitis“. Aidas. Nuoroda tikrinta 2022-06-07.
  2. Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. – Kaunas: Neolitas, 2008. – 691 psl.
  3. Stasys Povilaitis: „Norėčiau būti jaunesnis“, 2008-08-03
  4. 4,0 4,1 „Metai be S. Povilaičio: išlydėjome tik pelenus, prisiminimų iš gerbėjų širdžių laikas neišplėš“. Delfi.lt. Nuoroda tikrinta 2022-06-07.
  5. http://www.discogs.com/artist/983290-Stasys-Povilaitis
  6. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=35625
  7. http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=292093
  8. Atlikėjui Stasiui Povilaičiui įteiktas medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, 2013-09-23

Nuorodos

Vikicitatos

Wikiquote logo
Wikiquote logo
Puslapis Vikicitatose
Stasys Povilaitis (1947)