Sintautai | ||
---|---|---|
54°52′44″š. pl. 22°59′35″r. ilg. / 54.879°š. pl. 22.993°r. ilg. | ||
Apskritis | Marijampolės apskritis | |
Savivaldybė | Šakių rajono savivaldybė | |
Seniūnija | Sintautų seniūnija | |
Gyventojų | 453 | |
Vikiteka | Sintautai | |
Istoriniai pavadinimai | lenk. Syntowty, Syntowicze |
Sintautai – miestelis Šakių rajono savivaldybėje, prie kelio 138 Vilkaviškis–Kudirkos Naumiestis–Šakiai . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Miestelis įsikūręs trijų upelių santakoje, kurie toliau teka viena vaga, sudarydami Pentos upę. Stovi Sintautų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (atstatyta 1995 m.), šalia yra buvusi Sintautų laikinoji bažnyčia, kurioje įkurtas kunigo, švietėjo, rašytojo, vertėjo Antano Tatarės (Totoraičio) muziejus. Veikia Sintautų pagrindinė mokykla, biblioteka, paštas (LT-71057), Sintautų bendruomenės centras (nuo 2003 m. spalio), Prano Vaičaičio sodyba-muziejus (Ežero g. 1), Sintautų akademijoje – Juozo Pikčilingio muziejus.
Vietovardis vedamas iš asmenvardžio Siñtauta.[2] Kaimas pavadintas pagal pirmųjų gyventojų – brolių Suntautavičių (Suntautaičių arba Sintautaičių) sutrumpintą pavardės lytį. Suntautaičių kaimas minimas dar 1561 m. Ilgainiui nežymiai pakito šaknis (vietoje Sunt- tapo Sint-). XIX a. valsčius buvo žinomas Sintavičių vardu, bet 1867 m. pervadintas Sintautais.
Kolonizuojant Sūduvą, 1561 m. prie Šešupės ir Aukspirtos upelio karališkosios malonės valdiniai Petras, Jurgis ir Grigas (kartais dar įvardijamas ir Vilius) Suntautavičiai (Suntauto vaikai) gavo 3 valakus naujai išmatuotos žemės. Pamažu čia atsirado kaimas. 1641 m. LDK kancleris Albertas Radvila pastatė medinę koplyčią, vėliau ir bažnyčią, prie kurios ėmė kurtis miestelis, kuris 1735 m. gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. 1674 ir 1683 m. minimas Sintautų kaimas.
XIX a. pabaigoje Sintautų bažnyčioje klebonavo Antanas Tatarė. Jis suremontavo bažnyčią, pastatė varpinę, mokyklą, kleboniją, prieglaudą, įveisė sodą su keliais šimtais šilkmedžių. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu apylinkėse aktyviai veikė knygnešiai, Sintautai buvo vienas draudžiamosios lietuviškos spaudos skirstymo punktų. Sintautai tuo metu buvo kaimas, valsčiaus centras Naumiesčio apskrityje.[3]
XX a. tarpukariu veikė pieninė, 9 parduotuvės, malūnas, buvo Krikščionių demokratų partijos, Ūkininkų, Lietuvių katalikių moterų, Tautininkų, Vokiečių kultūros sąjungų skyriai, jaunalietuviai, šauliai ir pavasarininkai.[4]
II pasaulinio karo metu miestelis beveik visiškai sugriautas, kadangi vyko įnirtingos kovos tarp sovietų ir nacių, kurie gynė netoliese esančią sieną su Vokietija. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.
2001 m. patvirtintas Sintautų herbas.
Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
---|---|---|
XIX a. – 1915 m. | Sintautų valsčiaus centras | Naumiesčio apskritis |
1919–1950 m. | Šakių apskritis | |
1950–1959 m. | Sintautų apylinkės centras | Naumiesčio rajonas |
1959–1995 m. | Šakių rajonas | |
1995– | Sintautų seniūnijos centras | Šakių rajono savivaldybė |
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m. | |||||||||
1888 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur. | 1979 m.sur.[8] | 1982 m. | 1987 m.[9] | 1989 m.sur.[10] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
421 | 480 | 631 | 621 | 727 | 660 | 677 | 660 | ||
2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | - | - | - | - | ||
586 | 520 | 453 | - | - | - | - | - | ||
|
Sintautų kapinėse palaidotas lietuvių poetas Pranas Vaičaitis (1876–1901; antkapis byloja: „Vai, lėkite, dainos, iš vargo nupintos“), kalbininkas Juozas Pikčilingis (1926–1991).
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
ŠAKIAI – 9 km Išdagai – 4 km |
LUKŠIAI – 14 km Plyniai – 10 km |
||||||||||
|
|||||||||||
Užsieniai – 8 km KUDIRKOS NAUMIESTIS – 16 km |
VERŠIAI – 5 km Žvirgždaičiai – 12 km |