Senkaku salos (jap. 尖閣諸島 = Senkaku-shotō, kiti variantai: 尖閣群島 Senkaku-guntō[1] ir 尖閣列島 Senkaku-rettō[2]), taip pat žinomos kaip Diaoju salos (kin. 钓鱼岛及其附属岛屿, pinyin: Diàoyúdǎo jí qí fùshǔ dǎoyǔ; taip pat supapr. kin. 钓鱼岛) Kinijoje ar Tiaojutai salos (kin. 釣魚台列嶼, pinyin: Diàoyútái liè yǔ) Taivane[3], taip pat dar Viršūnės salos – negyvenamų salų grupė Rytų Kinijos jūroje, kurias valdo Japonija. Jos yra į rytus nuo Kinijos, šiaurės rytus – nuo Taivano ir į vakarus nuo Okinavos.
Kai 1968 m. buvo atrasta, kad netoli salų jūroje gali būti naftos rezervų,[4][5][6][7][8] į Senkaku salas pretenzijas pareiškė Kinija ir Taivanas, tačiau 1971 m. JAV salas perdavė Japonijai. Kinija teigia, kad atrado ir valdė salas nuo XIV a. Japonija valdė salas nuo 1895 m. iki Antro pasaulinio karo pabaigos, 1945–1972 m. salas valdė amerikiečiai, kol kartu su Okinava grąžino Japonijai.[9]
Senkaku salos yra Japonijos diplomatinių ginčų su Kinija ir Taivanu objektas. Abi kinų vyriausybės sutinka, kad salos priklauso Taivanui, tiksliau Toučengo miestui Jilano provincijoje. Japonija oficialiai nepripažįsta Taivano kaip atskiros valstybės[3] ir teigia, kad Senkaku salos priklauso Išigakio miestui Okinavos prefektūroje, tad ji nepripažįsta Taivano ir Kinijos pretenzijų į salas. Japonijos vyriausybė neleido Išigakiui plėtoti salų.