Sauna – pirtis, kurioje kaitinamasi sausu karštu oru. Suomiškoje pirtyje temperatūra pakyla iki 80–100 °C, santykinė oro drėgmė siekia 10–20 proc.[1]
2020 m. suomiška saunos tradicija įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Suomijoje yra apie 3,2 mln. tiek tradicinių, tiek šiuolaikiškų saunų. 90 % suomių kartą per savaitę eina į pirtį.[2] Suomiškoje pirtyje paprastai išbūnama 5–20 minučių, po to lendama po dušu, šokama į vandenį ar eketę paplaukioti arba atvėstama kambario temperatūroje. Suomijos gyventojai į sauną eina mažiausiai vieną kartą per savaitę, o vidutiniškai 2–3 kartus per savaitę.
Tačiau didžiausias teigiamas poveikis išskiriamas lankantis saunoje 4–7 kartus per savaitę. Būnant saunoje greičiau plaka širdis, padidėja arterinis kraujospūdis ir odos aprūpinimas krauju, išsiskiria prakaitas.[3] Kol kas neaišku, ar santykinai drėgnesnė garinė pirtis pasižymi tokiu pačiu poveikiu organizmui, todėl kad didesnis drėgnumas tokio tipo pirtyje skatina garų kondensaciją ant odos ir mažina prakaito išsiskyrimą.[3] Moksliniai tyrimai teigia, kad saunos nauda sveikatai paremta daugeliu fiziologinių efektų: mažėja kraujospūdis, slopinamas oksidacinis stresas ir uždegimas, pagerėja kardiorespiracinės sistemos bei širdies ir kraujagyslių sistemos funkcija ir kt. Sauna gali sumažinti įvairių širdies ir kraujagyslių, neurokognityvinių ligų, tokių kaip demencijos ir Alzheimerio ligos, riziką, kvėpavimo sistemos ligų, kaip astma, gripas, riziką, sumažinti galvos ir lėtinį skausmą, reumatinių ligų riziką.[1]
((cite journal))
: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
|