Pumpuras – augalo organas, iš kurio išauga ūglis – t. y. stiebas su augančiais ant jo lapais.[1]
Ūglio viršūnėje esantis pumpuras vadinamas viršūniniu, o lapų pažastyse – pažastiniais pumpurais (1 pav.). Pumpurai, kurie susidaro tarpubambliuose, lapuose ir šaknyse, vadinami pridėtiniais.
Pažastinių pumpurų išsidėstymas ant stiebo yra dvejopas:
Kiekvieną pumpurą iš paviršiaus dengia kieti odiški žvyneliai, kurie saugo nuo nepalankių poveikių. Pumpuro centre yra užuomazginis stiebelis, ant jo – mažyčiai užmuomazginiai lapai, o jų pažastyse – užmuomazginiai pumpurai. Pats pumpuro galiukas vadinamas augimo kūgeliu, kuris susideda iš gaminamojo audinio. Dalijantis ir augant augimo kūgelio ląstelėms, ūglis auga.
Pagal tai, kas iš pumpuro išaugs, jie skirstomi į dvi grupes:
Pagal pumpurų išsidėstymą ant ūglių, jų formą, dydį ir spalvą, plaukuotumą ir kitus požymius galima nustatyti, kokio medžio ar krūmo jie yra: