Nava (lot. navis – „laivas“) – kulto pastato vidaus erdvės dalis, esanti tarp presbiterijos ir kruchtos (bobinčiaus). Pastatuose gali būti viena arba kelios (2, 3, 5) navos. Vienanavių pastatų erdvė vientisa; daugianavių pastatų erdvę į navas suskirsto išilginės lygiagretės atramos, tokios kaip stulpai, pilioriai, kolonos.
Navos būna centrinės (platesnės, dažnai aukštesnės), šoninės (siauresnės; haliniuose pastatuose vienodo aukščio su centrine nava) ir skersinės, vadinamos transeptu (lotyniško kryžiaus plano pastatuose).[1]