Lvovo universitetas ukr. Львівський національний університет імені Івана Франка | |
lot. Universitas Leopoliensis | |
Įkurtas | 1661 m. sausio 16 d. |
---|---|
Tipas | Valstybinis |
Darbuotojų | 1000 (2008 m.) |
Studentų | 12 000 (2008 m.) |
Vieta | Lvovas, Ukraina |
Svetainė | www.lnu.edu.ua |
Lvovo nacionalinis Ivano Franko universitetas (ukr. Львівський національний університет імені Івана Франка) – seniausias Ukrainos ir vienas seniausių Rytų Europos universitetų. Apie 12 000 studentų, 1000 dėstytojų.
Įkurtas 1661 m. sausio 16 d. Lenkijos karaliui Jonui Kazimierui suteikus Lvovo jėzuitų kolegijai, įkurtai 1608 m., universiteto statusą. Iki 1773 m. universitetą valdė jėzuitai. 1773–1784 m. universitetas buvo uždarytas. 1881–1918 m. universiteto pagrindiniuose rūmuose buvo įsikūręs Galicijos ir Lodomerijos karalystės Seimas.[1]
1940–1999 m. Lvovo Ivano Franko valstybinis universitetas.[2]
Stefanas Banachas, Michailo Gruševskis, Vladislavas Jakovickis, Leonas Kozlovskis, Vaclavas Sierpinskis
Janas Adamus, Vlodzimežas Antonievičius, Helena Cehak-Holubovičova, Janušas Ivaškevičius, Algirdas Chominskis, Bogdanas Chmelnickis, Liudvikas Kšivickis, Vincas Krėvė-Mickevičius, Stanislavas Lemas, Aloiza Paškievič,
49°50′22.99″ š. pl. 23°59′40″ r. ilg. / 49.8397194°š. pl. 23.99444°r. ilg.