Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Didžiojo Irano regionas Kurdistanas kurd. كوردستان | |
---|---|
Vėliava | |
Šalis | |
Tautos | kurdai, armėnai, asirai, Kurdistano žydai |
Kalba | kurdų, turkų, arabų ir persų |
Valstybės | Ajubidai Kurdų kunigaikštystės |
Miestai | Dijarbakyras, Erbilis, Kermanšachas |
Ankstesnis pav. | Armėnija |
Didžiojo Irano regionai: Kurdistanas, Lorestanas, Chuzestanas, Irakas, Azerbaidžanas, Tabaristanas, Farsas, Jazdas, Kermanas, Chorasanas, Chorezmas, Sistanas, Beludžistanas, Puštūnistanas |
Kurdistanas (kurd. کوردستان = Kurdistan) – regionas Artimuosiuose Rytuose, Turkijos, Irano, Irako ir Sirijos teritorijose, apgyvendintas daugausia kurdų. Manoma, kad visas regionas užima apie 392 000 km² (maždaug Prancūzijos dydžio teritorija), ir jame gyvena apie 40 mln. kurdų.
Didžiausi miestai: Dijarbakyras, Bitlisas, Vanas (Turkija), Arbilis, Kirkukas (Irakas), Kermanšachas, Senendedžas, Mechabadas (Iranas).
Istorinis Kurdistanas šiuo metu padalintas tarp keturių valstybių, todėl jį politiškai sudaro keturios dalys:
Istorinis Kurdistanas sudaro vakariausią Didžiojo Irano teritoriją. Jis ribojasi su Istoriniu Azerbaidžanu rytuose, Luristanu pietryčiuose, Armėnija šiaurėje, Mažąja Azija bei Levantu vakaruose ir Mesopotamija pietuose.
Vyrauja kalnuotas reljefas: Armėnijos kalnynas, Zagroso, Tauro kalnai, Kurdistano kalnai. Svarbiausia upė – Tigras, bet teritorijoje prasideda daugybė svarbių Artimųjų Rytų upių: Eufratas, Chaburas, Araksas, Kura ir daugybė kitų.
Yra dideli Urmijos ir Vano ežerai. Klimatas aridinis. Vyrauja skurdūs krūmynai, kalnų šlaituose, upių slėniuose – spygliuočių miškai, gluosnių sąžalynai.
Visas Kurdistanas tradiciškai ir remiantis etnologijos-lingvistikos duomenimis dalinamas į tris dideles dalis, kurias apsprendžia kurdų kalbų (dialektų) paplitimas. Kiekviena dalis dalijama į istorinius-kultūrinius regionus (kurd. Herêm), o kiekviename regione išskiriami kurdų klanai (kurd. Eşîrên). Trys dalys yra šios:
Kurdistanas be kurdų yra gyvenamas ir kitų svarbių tautinių mažumų – armėnų (šiaurės Kurdistanas), asirų (šiaurės Kurdistano pietinės dalys) ir Kurdistano žydų (daugiausia Sorani kurdistanas).
Kurdistano istorija |
Zamua, Senovės Armėnija |
Rašidunai > Omejadai > Abasidai |
Hasanvaihidai, Anazidai, Marvanidai |
Bagratuni |
Seldžiukai > Artukidai > Zengidai |
Ajubidai |
Ilchanidai > Timūridai |
Kara Kojunlu > Ak Kojunlu |
Safavidai / Osmanai |
Kurdų kunigaikštystės: |
Ardalanas, Badinanas, Babanas, Soranas, Hakkaris, Badlis, Mukrijanas, Garmijanas, Bakranas, Bochtanas |
Turkija, Irakas, Iranas, Sirija |
Istorinis Kurdistano regionas yra sudedamoji Persijos civilizacijos dalis, jo istorija artimai susijusi su visa Irano istorija.
Seniausiais laikais lygumose į pietus nuo Kurdistano klestėjo Mespopotamijos civilizacijos. Šumerai šį kalnuotą regioną vadino Subartu. Greičiausiai tai buvo klajoklių gutijų gyvenamas kraštas. Vėlesni gyventojai buvo huritai, vėliau čia įsistvirtino urartai. Apie 1000 m. pr. m. e. Asirai mini tautą Kurti, gyvenančią prie Džudi kalno. Maždaug tuo metu beveik visą regioną apgyvendino armėnai, ir jis tapo žinomas kaip Didžioji Armėnija.
VII–II a. Armėniją valdė Medija, Achemenidai, Aleksandras Makedonietis, Seleukidai. Vėliau čia įsigalėjo nepriklausoma Armėnijos karalystė, ir spėjama, kad jau tada jai priklausantys pietvakariniai regionai Copkas, Aghdznikas, Korduena buvo gyvenami kurdų. Kurdai taip pat gyveno ir Adiabenos regione.
Apie 66 m. pr. m. e. Armėnijos kurdų valstybėlės atiteko Romos imperijai, čia sukurtos atskiros provincijos. Mūsų eros pradžioje jos atiteko Partų imperijai, vėliau Sasanidų imperijai.
VII a. Didžioji Armėnija prijungta prie Kalifato, pradėta krašto islamizacija. Tuo metu dar kartą keitėsi krašto sudėtis, vietoje armėnų įsigalėjo musulmonai iranėnai, kurdų protėviai. Maždaug nuo tada regionas tapo žinomas kaip Kurdistanas.
Kalifatui silpstant, IX a. krašte pradėjo kilti vietinės dinastijos ir valstybės. Ake, Andzevatsi buvo vienos pirmųjų. X a. regioną valdė kurdiškos dinastijos Hasanvahidai (959–1015), Anazidai (990–1117), Marvanidai (990–1096). Maža to, kurdų kilmės dinastijos įsigalėjo ir kitose, ne kurdiškose, teritorijose: Armėnijoje (Šadadidai), Azerbaidžane (Ravadidai), Luristane (Hazaraspidai).
Po XI a. Seldžiukų viešpatavimo, Mosulo atabegai Zengidai (1127–1234 m.) suvienijo visą Kurdistaną. XII a. patys kurdai įkūrė naują galingą dinastiją. Tai buvo Ajubidai (1171–1250), užkariavę milžiniškas teritorijas iki pat Egipto ir Jemeno. Tai buvo didžiausias kurdų ekspansijos laikotarpis.
Nuo XIII a. prasidėjo skaudžiausias Kurdistano istorijoje laikotarpis, nes valdė įvairios tiurkiškos dinastijos: Ilchanidai, Timūridai, Kara Kojunlu, Ak Kojunlu, o XVI–XVIII a. dėl regiono varžėsi Safavidai ir Osmanai. Jų valdymo laikais prieš kurdus buvo vykdoma nepalanki politika. Safavidų imperijoje daugybė kurdų buvo iškelti iš Kurdistano ir apgyvendinti Chorasane.
Tuo metu Kurdistano periferijose formavosi nepriklausomos ar pusiau priklausomos Kurdų kunigaikštystės.
Apie 1920 m. nusistovėjo dabartinės sienos, pagal kurias istorinis Kurdistanas padalintas tarp keturių valstybių. Visose kurdai reiškė nepasitenkinimą, vyko maištai ir sukilimai. Turkijos kurdams 1927–1930 m. pavyko įkurti efemerišką Ararato Respubliką, Irano kurdams 1946–1947 m. – Mahabado Respubliką. Irako kurdai 1960 m. pradėjo pilietinį karą dėl autonomijos. Irako valdžios nuolaidos nenumalšino nesutarimų, kol 2003 m. neįkurtas autonominis Kurdistano regionas.
Iki dabar visose šalyse įvairios kurdų partijos ir organizacijos (ypač Kurdistano darbininkų partija) kovoja už Kurdistano suvienijimą.
Miestas | Gyventojų skaičius | Kurdų regionas |
---|---|---|
Hevleris | 1 293 839 | Irako Kurdistanas |
Silemanis | 1 190 251 | Irako Kurdistanas |
Dihokas | 900 000 | Irako Kurdistanas |
Kerkukas | 850 787 | Irako Kurdistanas |
Amedas | 843 460 | Turkijos Kurdistanas |
Kirmasanas | 828 313 | Irano Kurdistanas |
Riha | 526 247 | Turkijos Kurdistanas |
Vanas | 370 190 | Turkijos Kurdistanas |
Elihas | 348 963 | Turkijos Kurdistanas |
Elezizas | 347 857 | Turkijos Kurdistanas |
Zakso | 336 129 | Turkijos Kurdistanas |
Sene | 311 446 | Irano Kurdistanas |
Dihokas | 284 000 | Irako Kurdistanas |
Kelaris | 226 000 | Irako Kurdistanas |
Semsuras | 217 463 | Turkijos Kurdistanas |
Hesikė | 188 160 | Sirijos Kurdistanas |
Kamišlas | 184 231 | Sirijos Kurdistanas |
Bokanas | 171 773 | Irano Kurdistanas |
Mehabadas | 149 000 | Irano Kurdistanas |
Koseras | 147 585 | Turkijos Kurdistanas |
Sertas | 135 350 | Turkijos Kurdistanas |
Seqiz | 131,348 | Irano Kurdistanas |
Ranja | 130 257 | Irako Kurdistanas |
Sevregas | 120 556 | Turkijos Kurdistanas |
Piranšaras | 115,065 | Irano Kurdistanas |
Helebcė | 110,824 | Irako Kurdistanas |
Kerekosė | 107,839 | Turkijos Kurdistanas |