Kazimieras Dominykas Oginskis (lenk. Kazimierz Dominik Ogiński, po 1660 m. – 1733 m. spalio 10 d.) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karinis ir politinis veikėjas, poetas.
Biografija
Kunigaikštis, kilęs iš Lietuvos didikų Oginskių giminės. Tėvas Jonas Jackus Oginskis (po 1619 m. – 1684 m.), motina – Janina Teodora Naruševičiūtė. Broliai – Aleksandras Oginskis (po 1660 m. – 1690 m.) ir Martynas Antanas Oginskis (po 1660 m. – 1703 m.).
Šeima
1692 m. vedė Eleonorą Vainaitę (mirė 1738 m.), Pinsko maršalkos ir Gargždų seniūno Motiejaus Vainos dukrą. Kaip nuotakos kraitį gavo Grūšlaukės dvarą.
Vaikai:
Veikla
Poetas, valstybės ir karo veikėjas. 1688, 1693, 1695, 1696, 1698, 1701–1703, 1712 m. seimų narys. Nuo 1709 m. Trakų, nuo 1730 m. – Vilniaus vaivada, Gargždų, Užpalių, Užvenčio, Seivų ir Vyžuonų seniūnas.
Su broliu iš pirmosios tėvo santuokos Grigaliumi Antanu Oginskiu dalyvavo Valkininkų konfederacijos veikloje, nukreiptoje prieš Sapiegų įsigalėjimą Abiejų Tautų Respublikoje. Rėmė Augustą II kovoje su Stanislovu Leščinskiu dėl karaliaus sosto.
1724–1725 m. su Jurgiu Vaina pastatė naują Salantų bažnyčią.[1]
