Juozas Budraitis

Juozas Budraitis
Gimė	1940 m. spalio 6 d. (83 metai) Liepynai, Kelmės valsčius
Tautybė	Lietuvis
Pilietybė	Lietuva
Sutuoktinis (-ė)	Vita Paleckytė
Vaikai	Martynas Budraitis, Justina Budraitytė

Veikla	kino, televizijos ir teatro aktorius, diplomatas
Sritis	kinas

Alma mater	1973 m. Vilniaus universitetas

Žymūs apdovanojimai
Sidabrinė gervė (2016, 2023) Nacionalinė kultūros ir meno premija (2013)

Vikiteka	Juozas Budraitis

Juozas Budraitis (g. 1940 m. spalio 6 d. Liepynuose, Kelmės valsčius) – Lietuvos kino, televizijos ir teatro aktorius, fotomenininkas, diplomatas. 1968 m. vedė Justo Paleckio jauniausiąją dukrą Vitą.

Biografija

Po karo su tėvais persikėlė gyventi į Klaipėdą, o 1955 m. į Švėkšną (Švėkšnos valsčius)^[1]. Čia lankė Švėkšnos vidurinę mokyklą, vaidino dramos būrelyje. 1963 m. įstojo į Vilniaus universitetą Teisės fakultetą, kur mokėsi baudžiamąją teisę ir 1973 m. ją baigė. Studijų metais (1963–1973 m.) lankė Vilniaus Universiteto Kiemo teatro studiją (vadovas V.Limantas)^[2], vaidino studentų spektakliuose,^[1] dirbo Vilniaus universiteto estradinio orkestro konferansjė. Studijų laikotarpiu susipažino su būsima žmona Vita Paleckyte, kuri mokėsi tame pačiame universitete, Chemijos fakultete.^[1] 1968 m. ją vedė, apsigyveno Vilniuje, 1969 m. gimė sūnus Martynas. Po dešimties bendro gyvenimo metų susilaukė dukros Justinos.^[1] 1977–1979 m. mokėsi aukštuosiuose kino režisūros kursus Maskvoje (vadovas Vytautas Žalakevičius; diplomas 1981 m.).^[2]

Nuo 1965 m. kino aktorius. 1979–1989 m. Kauno dramos teatro aktorius. 1989–1996 m. Lietuvos teatro sąjungos pirmininkas. 1989 m. tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos nariu, vėliau Garbės nariu (1997 m.). 1992 m. tapo Tarptautinio teatro instituto Lietuvos centro prezidentu. ^[1]

1995–2001 m. Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje ambasadoriaus patarėjas kultūros klausimais. 2001–2010 m. Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje kultūros atašė.^[3] 2005 m. J. Budraičiui buvo suteiktas Meno kūrėjo statusas.^[1]

J. Budraitis turi du vaikus: sūnų Martyną Budraitį (teatro ir kino aktorius, nuo 2010 m. – Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius) ir dukrą Justiną (papuošalų dizainerė ir menininkė).^[1]

Kūryba

Vaidmenys teatre:

1980 m. Henrikas Ibsenas, Statytojas Solnesas. Solnesas (rež. Jonas Vaitkus)
1980 m. Vincas Krėvė, Šarūnas. Šarūnas (rež. Jonas Vaitkus)
1982 m. Michailas Šatrovas, Mėlynieji žirgai raudonoje pievoje. Leninas (rež. Jonas Vaitkus)
1983 m. Alberas Kamiu, Kaligula. Herija (rež. Jonas Vaitkus)
1985 m. Ričardas II. Ričardas II (rež. Jonas Vaitkus)

Vaidmenys kine ir televizijoje: ^[4]

Kai susilieja upės (1958, rež. Borisas Šreiberis)
Niekas nenorėjo mirti. Jonas Lokys (1965, rež. Vytautas Žalakevičius)
Jausmai. Andrius (1966, rež. Algirdas Dausa, Almantas Grikevičius)
Skydas ir kalavijas (Щит и меч). Dytrichas (1968)
Tarnavo du draugai Robertas (Служили два товарища). Haborlendas (1968)
Mergina apsirengusi juodai (Девушка в чёрном). Tanelis (1968)
Birželis, vasaros pradžia. Naujokaitis (1969)
Karalius Lyras (Король Лир) (1969)
Lanfiero kolonija (Kolona Lanfier/Колония Ланфиер). Hornas (1969, rež. J. Šmidtas)
Tas prakeiktas nuolankumas. Mykoliukas (1970)
Vyrų vasara. Alsys (1970)
Visa teisybė apie Kolumbą. Pablas (1970, rež. V. Žalakevičius, LTV)
Ave, Vita (1970)
Maža išpažintis. Gelbėtojas Martas (1971, rež. Algirdas Araminas)
Rudobelkos respublika (Рудобельская республика). (1971)
Ketvirtas (Четвертый) (1972)
Tas saldus žodis – laisvė. Felicijus (1973, rež. V. Žalakevičius)
Juodasis kapitonas (Черный капитан) (1973)
Civilis (Человек в штатском) (1973)
Sadūto tūto. Petras Minkus (1974, rež. A. Grikevičius)
Su tavim ir be tavęs… (С тобой и без тебя…). Fiodoras (1974)
Blokada (Блокада) (1974)
Ferdinando Liuso gyvenimas ir mirtis (Жизнь и смерть Фердинанда Люса). (mini, 1976)
Pamestinukai (Подранки). (1976)
Legenda apie Tilį (Легенда о Тиле). (1976)
Sodybų tuštėjimo metas. Gediminas (1977)
Priešai (Враги). (1977)
Blokada 2 (Блокада 2). (1977)
Kentaurai. Raimonas (1978)
Aksominis sezonas (Бархатный сезон). (1978)
Markizas ir piemenaitė. Marselis (1978, rež. Algirdas Dausa
Gyvenimas gražus (Vita è bella, La/Жизнь прекрасна). (1979)
Inspektorius Hulas. Hulas (Инспектор Гулл). (1979)
Karlas Marksas. Jaunystė (Карл Маркс. Молодые годы). (1980)
Didžiosios nakties maudynės (Голямото нощно къпане). Stefanas (1980)
Ferfakso milijonai (Миллионы Ферфакса). Ferfaksas (1980)
Medaus mėnuo Amerikoje (1981)
Kolonija (Kolonie, Die). Komisaras Lopez (1981)
Pavojingas amžius (Опасный возраст). Narkizas (1981)
Faktas. Leitenantas Jozefas Šaknys (1981)
Poryt vidurnaktį (Послезавтра в полночь). Pšelincevas (1982)
Niccolo Paganini (Никколо Паганини). (mini, 1982)
Vagystė (Кража). (1982)
Turtuolis, vargšas… (Богач, бедняк). Trentonas (1982 m., rež. Arūnas Žebriūnas),
Skrydis per Atlantą. Nanžeseras (1983 m., rež. Raimondas Vabalas)
Karuselė (Карусель). (1983)
Europietiška istorija (Европейская история). (1984)
Grįžimas iš orbitos (Возвращение с орбиты). (1984)
Paskutinis vizitas (Последний визит). (TV, 1984)
Jo žmonos išpažintis. Bekraitis (1984)
Pykčio diena (День гнева). (1985)
Mūšis už Maskvą (1985) (Битва за Москву)
Visi prieš vieną (1986 m., rež. Artūras Pozdniakovas)… Meisonas
Chameleono žaidimai… Sibilo (1986 m., rež. Arūnas Žebriūnas)
Aptvaras (1987) (Загон)
Savaitgalis pragare… Generolas (1987, rež. Almantas Grikevičius, Avtandilas Kvirikašvilis, Vytautas Žalakevičius)
Lapta (1988) (Лапта)
Tryliktasis apaštalas (1988) (Тринадцатый апостол)
Nusidėjėlis (1988) (Грешник)
Namas be išėjimo (1988) (Дом без выхода)
Po žydru dangum (1989) (Под небом голубым)
Kerštas (1989) (Месть)
Mūsų sodyba (1990) (Наша дача)
Nieko manęs neklausinėk (1991) (Не спрашивай меня ни о чем)
Lietaus pėdsakas (След дождя). (1991)
Beprotė Lori (Безумная Лори). (1991)
Anomalija (Аномалия). (1993)
Amžiaus tragedija (Трагедия века). (mini, 1993)
Namas ant ankmens (Дом на камне). (1994)
Velnio žavumas (Обаяние дьявола). (1994)
Aš nežinau, kas aš esu (1995 m., rež. Aloyzas Jančoras)
Duoklininkas (Мытарь). (1996)
Klasikas (Классик). (1998)
Rusų maištas (Русский бунт). (2000)
Kvailių namai (Даун Хаус). (2000)
Dembelis (ДМБ). (2000)
Kolekcionierius (Коллекционер). (2001)
Lietuviškas tranzitas (Литовский транзит). Vizgirda, kriminalinės policijos vadas (2002)
Maskva. Centrinė apygarda (Москва. Центральный округ). (mini, 2003)
Žiemos romanas (Зимний роман). (2004)
Arjė (Арье). (2004)
Kunigaikštienė Sluckaja (Княгиня Слуцкая). (2004)
Imperijos žūtis (Гибель империи). (mini, 2004)
KGB su smokingu (КГБ в смокинге). (mini, 2005)
Vilkogaudis (Волкодав из рода Серых Псов). (2006)
Apaštalas (апостол) 2008
Pirmasis bandymas (Первая попытка). (2009)
Apie meilę (Про любоff). (2010)
Tėve mūsų. (2010)
Edeno sodas. (2015)
Kita tylos pusė. (2019)
Žmonės kuriuos pažįstam. (2020)
Valdovės gambitas (2020)
Sinefilija. (2021)

Režisuoti filmai:

1978 m. Atspindžiai
1982 m. Paukščių miestas

Įvertinimas

1974 m. suteiktas Lietuvos SSR nusipelnusio artisto vardas;^[1]
1982 m. suteiktas Lietuvos SSR liaudies artisto garbės vardas;^[1]
1996 m. III tarptautiniame geriausių aktorių vaidmenų kino festivalyje „Baltijos perlas“ Rygoje apdovanotas už antraeilį vaidmenį filme „Aš nežinau, kas esu aš“;^[1]
1998 m. Ukrainos Respublikos III laipsnio ordinas „Už nuopelnus“;^[2]
2000 m. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apdovanojo „Draugystės ordinu“;^[1]^[5]
2003 m. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi;^[6]
2005 m. apdovanotas LT Tapatybės prizu „Už Lietuvos kultūros skleidimą svetur“;^[1]
2007 m. apdovanotas Jurgio Baltrušaičio lietuvių ir rusų bendradarbiavimo labdaros ir paramos fondo premija;^[2]
2010 m. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas apdovanojo „Garbės ordinu“;^[7]
2010 m. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos medalis „Už nuopelnus Lietuvos diplomatinėje tarnyboje“;^[2]
2010 m. nominuotas „Sidabrinės gervės“ geriausio aktoriaus apdovanojimu filme „Tėve mūsų“;
2011 m. apdovanotas Tarptautinė premija „Baltijos žvaigždė“;^[2]
2012 m. apdovanotas Ordino Už nuopelnus Lietuvai Komandoro didysis kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvai ir už šalies vardo garsinimą pasaulyje“;^[2]^[1]
2013 m. tapo Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premijos laureatu;^[2]
2013 m. suteiktas Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus apdovanojimas „Pėda, palikta Lietuvos kino istorijoje“;^[1]
2013 m. apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“;^[1]
2014 m. LR Prezidentė D. Grybauskaitė apdovanojo Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija „Už kūrybą, apimančią platų kultūros lauką, už novatorišką ir intelektualią aktorystę, atvėrusią langą į Lietuvą“;^[1]
2015 m. Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalio metu tapo nominacijos „Įtaigiausias vaidmuo“ laureatu už Krepo vaidmenį Oskaro Koršunovo teatro spektaklyje „Paskutinė Krepo juosta“;^[1]
2016 m. laimėjo „Sidabrinės gervės“ metų geriausio pagrindinio vaidmens apdovanojimą už filmą „Edeno sodas“
2020 m. apdovanotas URM garbės ženklu Lietuvos diplomatijos žvaigždė;^[2]^[8]
2022 m. nominuotas „Sidabrinės gervės“ metų geriausio antraplaniu aktoriaus vaidmens apdovanojimu filme „Sinefilija“;^[9]
2023 m. „Sidabrinės gervės“ apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus.

Šaltiniai

↑ ^1,00 ^1,01 ^1,02 ^1,03 ^1,04 ^1,05 ^1,06 ^1,07 ^1,08 ^1,09 ^1,10 ^1,11 ^1,12 ^1,13 ^1,14 ^1,15 ^1,16 „Legendiniam Juozui Budraičiui – 80 (nuotraukos, video)“. alkas.lt. 2020-10-07. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.
↑ ^2,0 ^2,1 ^2,2 ^2,3 ^2,4 ^2,5 ^2,6 ^2,7 ^2,8 „Juozas Budraitis“. VLE. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.
↑ Juozas Budraitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. - 560 psl.
↑ Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. – Vilnius: Mintis, 1986. – 24-25 psl.
↑ „Lietuvių ir rusų kultūras artinęs aktorius palieka Maskvą“. kauno.diena.lt. 2010-07-31. Suarchyvuotas originalas 2010-08-02. Nuoroda tikrinta 2016-04-29. ((cite web)): Nežinomas parametras |dead-url= ignoruotas (|url-status= suggested) (pagalba)
↑ Prezidento dekretas
↑ Rusijos prezidentas apdovanojo 70-metį švenčiantį aktorių Juozą Budraitį
↑ http://oecd.mfa.lt/default/lt/naujienos/j-budraiciui-iteikta-lietuvos-diplomatijos-zvaigzde- Archyvuota kopija 2021-05-06 iš Wayback Machine projekto.
↑ „„Sidabrinės gervės" apdovanojimai: džiaugsmas, ašaros, „Piligrimų" ir „Sinefilijos" triumfas“. 15min.lt. 2022-06-05. Nuoroda tikrinta 2023-06-04.

Nuorodos

Ž • A • R Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai (-ės)

1989–1993	J. Juškaitis (1989) · A. Martinaitis (1989) · Š. Sauka (1989) · K. Matuzevičius (1989) · H. Šablevičius (1989) · Čiurlionio kvartetas (1989, R. Šiugždinis · S. Kiškis · A. Grižas · S. Lipčius) · J. Juzeliūnas (1990) · K. N. Kitkauskas (1990) · A. Steponavičius (1990) · Z. Žemaitytė (1990) · R. Požerskis (1990) · V. Bložė (1991) · J. Kačinskas (1991) · G. Karalius (1991) · B. Radzevičius (1991) · P.R. Vaitekūnas (1991) · V. Antanavičius (1992) · K. Bradūnas (1992) · V. Drėma (1992) · P. Geniušas (1992) · A. Šliogeris (1992) · P. Bingelis (1993) · V. Daujotytė (1993) · V. Kavolis (1993) · V. Kašuba (1993) · L. Noreika (1993)

1994–1998	S. Geda (1994) · G. Rinkevičius (1994) · A. Dovydėnas (1994) · R. Midvikis (1994) · A. Žebrauskas (1994) · R. Krištapavičius (1994) · A. Sakalauskas (1994) · R. Tuminas (1994) · A. Macijauskas (1995) · R. Katilius (1995) · B. Kutavičius (1995) · A. Petrulis (1995) · V. Šerys (1995) · J. Mekas (1995) · A. Rubšys (1995) · O. Balakauskas (1996) · S. Kuzma (1996) · V. Masalskis (1996) · V. Prudnikovas (1996) · J. Strielkūnas (1996) · E. Špokaitė (1996) · V. Valius (1996) · A. Nyka-Niliūnas (1997) · O. Narbutaitė (1997) · P. Repšys (1997) · J. Erlickas (1997) · A. Šenderovas (1997) · R. Ibelhauptienė (1997) · Zb. Ibelhauptas (1997) · E. Nekrošius (1997) · V. Bartulis (1998) · F. Jakubauskas (1998) · A. Kunčius (1998) · M. Martinaitis (1998) · D. Sauka (1998) · A. Šaltenienė (1998) · A. Bumblauskas (1998) · A. Galinis (1998) · E. Gudavičius (1998) · A. Žostautas (1998)

1999–2003	J. Onaitytė (1999) · D. Kajokas (1999) · K. Pempė (1999) · G. Ramunis (1999) · A. Savickas (1999) · L. L. Katinas (1999) · M. Navakas (1999) · A. Zalatorius (1999) · S. Sondeckis (1999) · O. Narbutienė (1999) · E. Cukermanas (2000) · D. Kasčiūnaitė (2000) · R. Granauskas (2000) · T. Venclova (2000) · N. Miliauskaitė (2000) · I. Milkevičiūtė (2000) · J. Domarkas (2000) · V. Bagdonas (2000) · A. Jacovskis (2000) · L. Gutauskas (2001) · Š. Bartas (2001) · Just. Marcinkevičius (2001) · F. Bajoras (2001) · V. Urmanavičiūtė (2001) · L. V. Strioga (2001) · S. Eidrigevičius (2001) · D. Katkus (2001) · K. Smoriginas (2001) · R. Antinis (2002) · P. Vyšniauskas (2002) · O. Koršunovas (2002) · J. Juozapaitis (2002) · A. Každailis (2002) · A. Stonys (2002) · J. Mikelinskas (2002) · K. Platelis (2002) · D. Geringas (2002) · A. J. Kuras (2003) · J. Aleksa (2003) · V. Juozapaitis (2003) · V. Barkauskas (2003) · A.A. Jonynas (2003) · P. Dirgėla (2003) · B. Vilimaitė (2003) · A. Sutkus (2003) · J. Vaitkus (2003)

2004–2008	O. Baliukonytė (2004) · S. Parulskis (2004) · J. Paulėkaitė (2004) · R. Mažulis (2004) · P. Mazūras (2004) · S. Stonytė (2004) · R. Šervenikas (2004) · Vilniaus kvartetas (2004, A. Vainiūnaitė · A. Šilalė · G. Jakaitis · A. Vasiliauskas) · L. Oržekauskienė (2005) · G. Varnas (2005) · J. Aputis (2005) · J. Ivanauskaitė (2005) · K. Jaroševaitė (2005) · V. Laurušas (2005) · A. Marčėnas (2005) · A. Matelis (2005) · S. Juškys (2006) · K. Navakas (2006) · N. Lukšionytė-Tolvaišienė (2006) · V. Balčytis (2006) · J. V. Bruveris (2006) · R. Kepežinskas (2006) · M. Rubackytė (2006) · R. Sakalauskas (2006) · A. Vizgirda (2006) · V. Kernagis (2007) · A. Andriuškevičius (2007) · Š. Nakas (2007) · V. Paukštė (2007) · N. Urbonienė (2007) · G. Urbonas (2007) · Z. Nagytė-Katiliškienė (2007) · R. Staliliūnaitė-Matulionienė (2008) · V. Povilionienė (2008) · A. Gailius (2008) · R. Šerkšnytė (2008) · D. Narkevičius (2008) · V. Juknaitė (2008)

2009–2013	A. Grikevičius (2009) · J.R. Jurašas (2009) · R. Kazlas (2009) · M. Matušakaitė (2009) · R. Rakauskas (2009) · R. Skučaitė (2009) · V. Augustinas (2010) · J. Gasiūnas (2010) · P. Mataitis (2010) · D. Mataitienė (2010) · I. Meras (2010) · V. Noreika (2010) · R. Rastauskas (2010) · V. A. Žebriūnas (2011) · A. Aleksandravičius (2011) · V. Landsbergis (2011) · K. Grigaliūnas (2011) · H. A. Čigriejus (2011) · A. Krikščiūnaitė (2011) · V. Vildžiūnas (2012) · K. Nastopka (2012) · V. Mazūras (2012) · E. V. Miliūnas (2012) · Ž. Kempinas (2012) · M. Pitrėnas (2012) · V. Braziūnas (2013) · D. Banionis (2013) · J. Budraitis (2013) · J. Gricius (2013) · G. A. Kuprevičius (2013) · F. Latėnas (2013)

2014–2018	R. Adomaitis (2014) · J. G. Kanovičius (2014) · R. Palekas (2014) · N. Savičenko (2014) · E. V. Sventickas (2014) · A. Šeškus (2014) · A.J. Ambrazas (2015) · L. Digrys (2015) · D. Gavenonis (2015) · G. Radvilavičiūtė (2015) · V. Urbanavičius (2015) · B. Žilytė (2015) · A. Ambrasas (2016) · V. Anužis (2016) · V. Čekasinas (2016) · V. Ganelinas (2016) · R. Katiliūtė (2016) · G. Lukšas (2016) · V. Papievis (2016) · V. Tarasovas (2016) E. Gabrėnaitė (2017) · J. Janulytė (2017) · D. Kalinauskaitė (2017) · G. Makarevičius (2017) · S. Stanikienė ir P. Stanikas (2017) · G. Trimakas (2017) M. Gražinytė (2018) · M. Ivaškevičius (2018) · A. Kemežys (2018) · V. Martinkus (2018) · D. Meškauskas (2018) · A. Raila (2018)

2019–2023	R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė (2019) · Z. Bružaitė (2019) · A. Grigorian (2019) · V. Kuodytė (2019) · A. Puipa (2019) · S. Šaltenis (2019) · J. V. Tomaševičius (2020) · S. T. Kondrotas (2020) · R. Šaltenytė (2020) · E. Ridikaitė (2020) · R. Stanevičiūtė (2020) · G. Balčytis (2020) · R. Adomaitis (2021) · G. Beinoriūtė (2021) · P. Bieliauskas (2021) · G. Česonis (2021) · D. Ibelhauptaitė (2021) · J. Katinaitė (2021) · E. Lobytė (2021) · R. Noreikaitė (2021) · D. Pulauskas (2021) · V. Rumšas (2021) · A. Šeiko (2021) · G. Vieversys (2021) · M. Kvedaravičius (2022) · Ž. Martinaitytė (2022) · E. Montvidas (2022) · K. Saja (2022) · R. Stankevičius (2022) · G. Žickytė (2022)

Visų laureatų sąrašas