54°59′49.08″ š. pl. 24°5′57.08″ r. ilg. / 54.9969667°š. pl. 24.0991889°r. ilg. / 54.9969667; 24.0991889

Gaidelis – riedulys Neries vagoje, Jonavos rajono Užusalių seniūnijoje, ties Krėslynų kaimu. Gaidelis kyšo arčiau dešiniojo upės kranto prie Drąseikių kaimo (Lapių sen., Kauno raj.). Respublikinės reikšmės geologijos paminklas nuo 1964 m., ir respublikinės reikšmės archeologijos paminklas nuo 1972 m. Didžiausias Lietuvos upių akmuo.

Padavimai

Pasak vietinių gyventojų, vietovėje šalia akmens, vaidendavosi. „Pro šalį vaţiuojantys susivėlinę keleiviai girdėdavo kalimą, matydavo kažką sėdint ant akmens ir net eidavo pypkę užsidegti, nes būdavo šaukiami tikraisiais vardais. Kartais tiesiog klaidžiodavo ir negalėdavo pro tą vietą pravažiuoti. Viskas išnykdavo tik užgiedojus gaidžiui“.

Padavimai, perduodami iš kartos į kartą apie Gaidelio akmenį lėmė objekto išlikimą bei vertinimą. Tarpukaryje Neries rieduliai buvo sprogdinami, o Gaidelio akmuo liko neliestas.

Sinonimai: Gaidelis, Gaidelio akmuo, Gaidys, Krėslynų akmuo.

Duomenys

Matmenys:

• ilgis – 4,76 m.
• plotis – 4,71 m.
• aukštis – 4,06 m.
• perimetras – 14,61 m.

Geologija

Riedulio uoliena – amfibolitinis - biotitinis granitas, rudas su tamsiai pilkais ir juodais įtarpais, porfyriškas, gigantogrūdis, stambiagrūdis ir vidutingrūdis. Uolieną sudarantys mineralai: kalio feldšpatas, plagioklazas, kvarcas, biotitas, cirkonas, apatitas; kristalinių grūdelių dydžiai: kalio feldšpato – iki 15 mm, biotito – 3 mm, plagioklazo – <3 mm, kvarco – <2,5 mm; struktūra – porfyriška (mikroklinas), poikilitinė (plagioklazo, kvarco įaugimai kalio feldšpato kristaluose), įvairiagrūdė (gigantogrūdė, stambiagrūdė ir vidutingrūdė); tekstūra – masyvi.

Vardo kilmė

Vienas iš Gaidelio vardo kilmės padavimų byloja, kad senais laikais dešiniajame Neries krante gyvenęs žmogus, kuris laikydavęs daug gaidžių. Gaidžiai labai pešdavosi ir, bėgdami vienas nuo kito, užskrisdavo net ant akmens, kuris gulėjo Neries upėje. Žmonės pravardžiuodami sakydavo: „Ir vėl gaidelis“. Taip atsiradęs toks pavadinimas.

Šaltiniai ir nuorodos

• Detalus akmens aprašymas Archyvuota kopija 2007-03-11 iš Wayback Machine projekto.
• Jonavos krašto muziejaus archyvas.
• Jonavos centrinės bibliotekos kraštotyros skyriaus archyvas.
• Jonavos savivaldybės paminklotvarkos skyriaus archyvas.
• Žeimių kraštiečių klubo „Žeimių ainiai“ archyvas.
• R. Matulis, Istoriniai akmenys. Vilnius 1990, psl. 51.
• G. Isokas, Lietuvos gamtos paminklai, Vilnius 1995, psl. 58.
• R. Karaliūnienė, Jonava, Lietavos kraštas, Vilnius 1999, psl. 7,56.
• Jonavos krašto gamta, Marijampolė 2001, psl. 47.
• N. Smolina, Ką legendos byloja, Kėdainiai 2002, psl. 33,34.
• K. Avižonis, S. Kolupaila ir I. Končius, 20 kelionių po Kauno apskritį, Kaunas 1937, psl. 55,56.
• KPCA, F-4, ap.5, sv.72, Jonavos rajono gamtos, istorijos ir kultūros paminklų žemėlapis (1988 m.).90 g (E-2) GR (AR-226).