Pinta elio
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Elis (angl. ale), kitaip viršutinės fermentacijos alus – tai alus, pagamintas iš miežių salyklo viršutinės fermentacijos mielių pagalba. Elis yra vienas iš trijų pasaulyje egzistuojančių alaus tipų. Jis fermentuojamas palyginti trumpą laiką aukštoje temperatūroje, todėl jo skonis saldus, pasižymi vaisių, kartais sviesto, prieskoniais.

Pagal standartą LST 1394:2009 „Alaus pramonė. Aiškinamasis žodynas“ elis yra tradicinis angliškas viršutinės fermentacijos specialios technologijos alus, kurio alkoholio koncentracija yra nuo 3,0 % iki 10 % tūrio.[1]

Eliai mėgstami Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Belgijoje, Vokietijoje, JAV ir Kanados rytinėse provincijose. Beveik visose kitose pasaulio šalyse vyrauja šviesieji lagero tipo alūs.

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žodis ale yra kilęs iš indoeuropiečių prokalbės šaknies *alut- (iš jos kilęs ir lietuviškas žodis alus). Viršutinės fermentacijos alus buvo plačiai vartojamas viduramžių Europoje. Nuo XV a. į alų pradėta dėti apynių. XIX a. viduryje pradėjus sparčiai plisti lagero tipo alui, elio populiarumas kiek sumažėjo.

Gamyba

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elis gaminamas naudojant viršutinės fermentacijos mieles. Fermentacija vyksta 15–24 °C temperatūroje (t. y. aukštesnėje temperatūroje nei rūgstant lagerui, bet trunka trumpiau). Aukštoje temperatūroje susidaro esteriai, lemiantys vaisinį prieskonį (galima užuosti obuolių, persikų, slyvų ir kitus aromatus). Paprastai elis yra „sunkesnio“ skonio nei lageras.

Eliui gaminti paprastai naudojamas miežių salyklas, tačiau kai kurioms rūšims gali būti dedama ir kitokių grūdų (pvz., kvietinis alus gaminamas dedant kviečių) arba vaisių.

Rūšys

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. plzenas in LST 1394:2009 „Alaus pramonė. Aiškinamasis žodynas“ Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.