Choras – didelis dainininkų kolektyvas. Dažniausiai chorai susideda iš keturių balsų, taip pat populiarūs trijų, penkių, šešių ir aštuonių balsų. Teoriškai balsų skaičius yra neribotas: Thomas Tallis yra parašęs motetą aštuoniems chorams, iš kurių kiekvieną sudaro penki balsai; Krzystofo Pendereckio „Stabat Mater“ yra skirtas trims chorams, kurių kiekvieną sudaro šešiolika balsų.
Chorinis dainavimas be akompanimento yra vadinamas a capella. Akompanuoti chorui teoriškai gali bet kokio tipo instrumentas; jų gali būti bet koks kiekis: nuo solo iki simfoninio orkestro. Repetuojant dažniausiai naudojamas fortepijonas. Katalikiškose bei protestantiškose pamaldose chorams dažniausiai pritaria vargonai.
Pagal balsus chorai skirstomi į šiuos tipus:
- Mišrūs chorai. Tai bene dažniausias chorų tipas susidarantis iš sopranų, altų, tenorų ir bosų (SATB). Dažnai kiekvienas iš keturių balsų yra dalinamas dar į dvi dalis (SSAATTBB) arba visas keturių balsų choras yra padalinams į dvi pusiau nepriklausomas dalis (SATBSATB). Taip pat kaip atskiras balsas gali būti išskiriamas baritonas, dar vadinamas aukštesniuoju bosu (SATBirB).
- Vyrų ir berniukų chorai, kurie dalinami tokiu pačiu principu, kaip ir mišrūs, bet viršutines partijas dainuoja berniukai (diskantai, altai) ir vyrai, dainuojantys žemesniais balsais (tenoras, baritonas, bosas). Lietuvoje tokie chorai nepopuliarūs, todėl atliekant tokiam chorui skirtus chorinius kūrinius, jį dažniausiai atlieka jungtinis vyrų ir berniukų choras.
- Moterų chorai susideda iš sopranų ir altų. Dažniausiai kiekvienas iš šių dviejų balsų dalijamas į dar dvi dalis (SSAA), kartais altai neskaidomi, o į dvi dalis dalijami tik sopranai (SSA)
- Vyrų chorai dažniausiai susideda iš dviejų tenorų balsų, baritonų ir bosų (TTBB) (arba ATBB jei viršutinę partiją dainuoja vyrų altai). Retais atvejais vyrų chorai turi basso profundo, žemiausią įmanomą vyrišką balsą.
- Vaikų chorai būna dviejų (SA), trijų (SSA) balsų ir daugiau.