Biurokratija – valstybės administracijos organizavimo būdas, atsiradęs Vokietijoje XIX amžiaus pabaigoje.
Biurokratinės sistemos bruožai:
Biurokratija taip pat būdinga daugeliui verslo ir visuomeninių organizacijų.
Dažnai pats modernios valstybės atsiradimas siejamas su biurokratijos atsiradimu, nes moderniai valstybei būdinga profesionali valdininkija. Biurokratai vykdo politikų sprendimus, jų vietoms užimti pagrindinis kriterijus yra kvalifikacija. Tuo biurokratai iš esmės skiriasi nuo modernių laikų politikų, kurie pareigas užima rinkimų keliu.
Vienas svarbiausių biurokratinės sistemos trūkumų yra ribotos valdininkų galimybės lanksčiai spręsti netikėtai iškilusias problemas.
Kita vertus, modernios valstybės praktiškai neįsivaizduojamos be biurokratijos, išskyrus anarchizmo siūlomas alternatyvas.
Biurokratijos samprata nėra nusistovėjusi. Skirtingi moksliniai šaltiniai ir buitinis požiūris biurokratiją traktuoja skirtingai. Biurokratija siekia žmonijos civilizuotos istorijos „priešaušrį“. Šiuolaikinis biurokratijos sąvokos variantas yra atėjęs iš XVIII a. Prancūzijos, tačiau ir šiandien šis žodis daugiareikšmis.
Čia pateikiami keli galimi apibrėžimai:
Terminas biurokratija gali reikšti ir teigiamą, bene vienintelį priimtiną šiuolaikinės valstybės valdymo organizavimo būdą, ir neigiamą, dažniau vartojamą buitine prasme, biurokratijos kaip niekam neatsakingų valdininkų valdžios apibūdinimą.
B. G. Peters'as nurodo du pagrindinius požiūrius į biurokratinį aparatą:
Norėdamas išsiaiškinti biurokratinių organizacijų plėtrą Weber'is apibrėžė biurokratijos idealųjį tipą („idealusis“ čia reiškia ne labiausiai trokštamą dalyką, bet grynąją biurokratinės organizacijos formą). Weber'io sąrašą sudaro šios skiriamosios jo ypatybės:
Weber'io įsitikinimu, kuo organizacija artimesnė idealiajam biurokratijos tipui, tuo veiksmingiau ji sieks tikslų, kuriems buvo įsteigta. Jis manė, kad biurokratija turi „techninę viršenybę“, palyginti su kitomis organizacijų formomis. Biurokratiją Weber'is dažnai prilygindavo sudėtingoms mašinoms, nes ji tobulina įgūdžius, didina tikslumą ir greitį, atliekant nustatytas užduotis.[5]