Amplua (pranc. emploi) – aktoriaus vaidinamų vaidmenų rinkinys, atitinkantis aktoriaus išvaizdą ir gebėjimus.
Istoriškai amplua atsiradimas susijęs su aktorių pasidalijimu pagal kūrinius – tragedijas ir komedijas, kuriuose vaidindavo. Vaidinimas juose reikalavo savo vaidinimo stiliaus, kam aktoriai ir specializuodavosi.
Dar senovės Graikijoje aktoriai skirstėsi į tragikus ir komikus. Tragikus dar skirstydavo į:
- pirmuosius – protagonistus,
- antruosius – deuterogonistus,
- trečiuosius – tritagonistus.
Vėliau Europoje, pseudoklasikiniame teatre, egzistavo šie amplua.
- herojai ir herojės – jie būdavo herojai – meilužiai, charakteringieji herojai, pamokantys herojai ir kt.
- grand – koketės – gražios, dailios, žaismingos moterys
- grand – damos (pranc. grande - dame) – nejaunos, kilmingos moterys
- grasjozo (isp. gracioso) – pokštininkas ir šnekorius ispanų XVI–XVII a. komedijose.
- duenjos (isp. duena 'kompanionė') – charakterinės senės klasikiniame XVI–XVII a. teatre. Duenjos paprastai būdavo tarpininkės tarp mylimųjų arba atvirkščiai – kliudydavo jiems suartėti.
- koketės (pranc. coquette) – gražios, grakščios, žaismingos jaunos moterys.
- meilužiai – jaunuoliai, jauni vyriškiai, gražūs, taurūs, protingi, mylintys arba mylimi. Būdavo skiriami herojai meilužiai ir saloniniai meilužiai. Pagal vaidmens reikšmingumą skirdavo pirmuosius ir antruosius meilužius.
- petimetrai (pranc. petit maitre 'dabita') – aukštuomenės lengvabūdis, dabita, tuščiagalvis, tamsus bajoras, aklai pamėgdžiojantis viską, kas užsienietiška. Tai amplua XVII a. Rusijos teatre.
- karaliai
- tironai
- tėvai
- artimieji draugai ir draugės
- liokajai
- subretės (pranc. soubrette; it. servetta) – žvali, sąmojinga, išradinga ir šelmiška tarnaitė, padedanti savo šeimininkams jų meilės nuotykiuose. Šis amplua susiformavo pagal Servetos kaukę italų komedijoje del arte.
- inženiu (pranc. ingenue 'naivioji') – naivios, žavios jaunos merginos, labai jausmingos, šelmiškos, išdykusios ir koketiškos, su humoru. Tai amplua rusų ikirevoliuciniame teatre.
- travesti (it. travestire 'persirengti') – aktorė, vaidinanti berniukus, paauglius, mergaites, taip pat vaidmenis, kuriuose reikia tam tikrą momentą persirengti vyru.
- naivuoliai – naivus, paprastas žmogus
- pamokantieji – pasakotojai, kurie aktyviai nedalyvauja veiksmuose ir įšnekinėja ar kaltina kitus herojus, perduoda autoriaus įvertinimus.
- piktadariai
Pseudoklasikinė dramaturgija visą dėmesį kreipdavo į pagrindinių veikėjų (herojų, meilužių) jausmus, tuo tarpu antraeiliai herojai būdavo labai schematiški.
Dramaturgijai darantis vis labiau realistinei, personažai darėsi vis individualesni ir įvairesni, amplua ėmė darytis pasenę. Tačiau praktikoje teatro ir kino aktoriams iki šiol dažnai tenka tam tikro tipo vaidmenys.