| Albertas Belas latv. Alberts Bels | |
|---|---|
| Gimė | 1938 m. spalio 6 d. Ruopažiai, Latvija |
| Mirė | 2024 m. birželio 11 d. (85 metai) |
| Veikla | latvių rašytojas |
Albertas Belas (latv. Alberts Bels, iki 1971 m. latv. Jānis Cīrulis, 1938 m. spalio 6 d. – 2024 m. birželio 11 d.[1]) – latvių rašytojas.
Baigė Ruopažių pagrindinę mokyklą, 1953–1955 m. mokėsi Rygos Komunalinės statybos technikume, 1955–1956 m. studijavo Maskvos cirko meno mokykloje. 1957–1958 m. tarnavo Sovietinėje armijoje. 1960 m. eksternu baigęs Rygos miesto 23-ąją jaunimo vidurinę mokyklą bandė stoti į Maskvos kinematografijos institutą, bet nebuvo priimtas. 1968–1969 m. mokėsi aukštuosiuose scenaristų kursuose Maskvoje.
1959–1964 m. dirbo įvairius darbus. Nuo 1964 m. profesionalus rašytojas. 1974–1977 m. Latvijos rašytojų sąjungos prozos konsultantas. 1994–1995 m. laikraščio „Neatkarīgā Cīņa“ teatro apžvalgininkas.[2]
1976–1989 m. TSKP narys. 1990 m. Ruopažių ir Stuopinių apylinkių (pagastų) gyventojai nuo Latvijos Tautos Fronto išrinko Latvijos Aukščiausiosios Tarybos deputatu, dirbo žinių ir kultūros komisijoje. 1993–1994 m. Valdžio Birkavo vyriausybės narys. Nuo 1999 m. Latvijos mokslų akademijos garbės narys.
Pirmoji trumpa novelė „Nakts etīde“ išspausdinta žurnale „Padomju Latvijas Sieviete“ 1963 m. Nr.9. Novelių rinkiniuose ir romanuose vyrauja tautos likimo, individo ir visuomenės santykių problematika. 1967 m. išėjęs jo romanas „Nemiga“ 1971 m. buvo įvertintas kaip antitarybinis, autoriui buvo iškelta baudžiamoji byla, tačiau prokuratūra nesugebėjo įrodyti, kad jame aprašyti įvykiai prieštarautų tiesai. Nepaisant to iki 1987 m. nauja jo kūryba nebuvo spausdinama. Romano „Žmonės valtyse“ veiksmas vyksta XIX a. Kuršių nerijoje.
Romanuose „Juodasis ženklas“, „Latvių labirintas“, „Ugnies atšvaitai ant kiaušinio kevalų“ vaizduojami tragiški sovietinės ir nacių okupacijos metų įvykiai. Kūriniams būdinga paraboliškumas, filosofiškumas, polifoninis stilius.[3]
Populiariausi romanai išversti į keliolika pasaulio kalbų.