Agnosticizmas (gr. agnostos - nepažintas, nepažinus) – filosofijos kryptis, kuri teigia, kad negalimas objektyvus tikrovės pažinimas patirties dėka. Agnosticizmas kelia abejonę kurios nors srities (ypač metafizikos ar teologijos) teiginio teisingumu ar galimybe jį įrodyti. Tad, pagal jį, ar Dievas, dieviškos būtybės ar antgamtiniai reiškiniai egzistuoja, yra nežinoma ir galbūt nesužinoma.

Pagal filosofą Viljamą L. Rowe „agnosticizmas − tai požiūris, jog žmogaus protas nepajėgus teikti pakankamai racionalų pagrindą, jog pateisintų tikėjimą, kad Dievas egzistuoja, arba tikėjimą, kad Dievas neegzistuoja“.

Istorija

Graikų filosofija

Agnosticistinės mintys, skepticizmo forma, iškilo kaip formali filosofinė pozicija senovės Graikijoje. Tarp šalininkų buvo Protogoras, Pironas, Carneades, Sextus Empiricus, ir iki tam tikro laipsnio Sokratas.

Termino kilmė

Terminą pirmasis pavartojo anglų biologas Tomas H. Huxley Metafizikų draugijos susirinkime 1876 m. Pagal jo apibrėžimą: „agnosticizmas – ne dogma, o metodas, kurio esmė glūdi nuosekliame vieno principo taikyme... Principas gali būti išreikštas proto dalykais ir nereikalauja, kad išvados būtų pademonstruotos ar demonstruotinos“. Jam agnostikas − žmogus, atsisakęs su Dievu siejamo tikėjimo ir įsitikinęs, kad pirminė visų dalykų priežastis nežinoma, nes nepažini. Kitaip − tai tikėjimas, kad negalima nei įrodyti, nei paneigti Dievo egzistavimo.

Agnosticizmo formos

Agnosticizmą galima suskirstyti į kelias kategorijas. Neseniai pasiūlytas toks skirstymas:

Nuorodos