Agnosticizmas (gr. agnostos - nepažintas, nepažinus) – filosofijos kryptis, kuri teigia, kad negalimas objektyvus tikrovės pažinimas patirties dėka. Agnosticizmas kelia abejonę kurios nors srities (ypač metafizikos ar teologijos) teiginio teisingumu ar galimybe jį įrodyti. Tad, pagal jį, ar Dievas, dieviškos būtybės ar antgamtiniai reiškiniai egzistuoja, yra nežinoma ir galbūt nesužinoma.

Pagal filosofą Viljamą L. Rowe „agnosticizmas − tai požiūris, jog žmogaus protas nepajėgus teikti pakankamai racionalų pagrindą, jog pateisintų tikėjimą, kad Dievas egzistuoja, arba tikėjimą, kad Dievas neegzistuoja“.

Istorija

Graikų filosofija

Agnosticistinės mintys, skepticizmo forma, iškilo kaip formali filosofinė pozicija senovės Graikijoje. Tarp šalininkų buvo Protogoras, Pironas, Carneades, Sextus Empiricus, ir iki tam tikro laipsnio Sokratas.

Termino kilmė

Terminą pirmasis pavartojo anglų biologas Tomas H. Huxley Metafizikų draugijos susirinkime 1876 m. Pagal jo apibrėžimą: „agnosticizmas – ne dogma, o metodas, kurio esmė glūdi nuosekliame vieno principo taikyme... Principas gali būti išreikštas proto dalykais ir nereikalauja, kad išvados būtų pademonstruotos ar demonstruotinos“. Jam agnostikas − žmogus, atsisakęs su Dievu siejamo tikėjimo ir įsitikinęs, kad pirminė visų dalykų priežastis nežinoma, nes nepažini. Kitaip − tai tikėjimas, kad negalima nei įrodyti, nei paneigti Dievo egzistavimo.

Agnosticizmo formos

Agnosticizmą galima suskirstyti į kelias kategorijas. Neseniai pasiūlytas toks skirstymas:

• Griežtas agnosticizmas („kietas“, „uždaras“, „permanentinis“). Tai požiūris, kad negalima žinoti apie dievų egzistavimą ar pažinti tikrovę dėl mūsų negalėjimo palyginti savo subjektyvios patirties su niekuo, išskyrus kitą subjektyvią patirtį.
• Silpnas agnosticizmas („minkštas“, „atviras“, „laikinas“). Tie dalykai nežinomi, tačiau nėra būtinai nepažinūs ir gali atsirasti įrodymų.
• Apatetinis agnosticizmas (pragmatinis). Tų dalykų nežinome, tačiau, kadangi tas klausimas nesvarbus ryšium su Visata ar jos gyventojų gerove, jis tėra grynai akademinis.
• Agnostinis ateizmas. Tai ateistai, netikintys jokio dievo egzistavimu, tačiau netvirtina, kad dievų tikrai nėra.
• Agnostinis teizmas. Tai tikėjimas kokiu nors dievu, nors nežinoma, ar jis tikrai egzistuoja.
• Ignosticizmas. Laikymasis požiūrio, kad nuoseklus dievybės apibrėžimas turi būti iškeltas anksčiau nei dievybės egzistavimo klausimas gali būti aptartas. Jei dievybės apibrėžimas nėra nuoseklus, tada dievybės egzistavimo klausimas yra nereikšmingas arba empiriškai nepatikrinamas. A.J. Ayer'as, Th. Drange ir kt. manė, kad su ignosticizmu nesuderinamas nei ateizmas, nei agnosticizmas, nes tuodu teiginį „dievas egzistuoja“ iškelia kaip prasmingą, kurį galima diskutuoti. Ignostikas nieko negali pasakyti, kol nepateikiamas tinkamas apibrėžimas.

Nuorodos

• Agnosticizmas Archyvuota kopija 2016-08-10 iš Wayback Machine projekto.