Abu Bakras | |
---|---|
Gimė | 573 m. spalio 27 d. Meka, Hidžazas, Arabija |
Mirė | 634 m. rugpjūčio 23 d. (60 metų) Medina, Hidžazas, Rašiduno kalifatas |
Palaidotas (-a) | Pranašo mečetė, Medina |
Sutuoktinis (-ė) | |
Vaikai |
|
Religija | Islamas |
Žinomas (-a) už | pirmasis Rašidūmo kalifas |
Abu Bakras Abdala ibn Usmanas Abi Kuhafa (arab. أَبُو بَكْرٍ عَبْدُ ٱللهِ بْنِ عُثْمَانَ أَبِي قُحَافَةَ = Abū Bakr ʿAbd Allāh ibn ʿUthmān Abī Quhāfa; g. apie 573 m. – m. 634 m. rugpjūčio 23 d.) – musulmonų pranašo Mahometo vyresnysis bendražygis ir per savo dukterį Aišą – jo uošvis bei pirmasis islamo kalifas. Dar vadinamas al-Sidiku.
Abu Bakras tapo vienas pirmųjų, priėmusių islamą ir savo turtais daug prisidėjo remdamas Mahometo žygius. Jis buvo vienas artimiausių Mahometo palydovų,[3] lydėjęs jį persikeliant į Mediną ir dalyvavęs daugelyje jo vadovautų mūšių, tokių kaip Badro ir Uhudo mūšiai. Po Mahometo mirties 632 m. tapo pirmuoju Rašidūno kalifu ir vadovavo musulmonų bendruomenei.[4] Per savo valdymo laikotarpį jis įveikė daugybę sukilimų, vadinamų Ridos karais, ir sugebėjo sustiprinti ir išplėsti musulmonų valstybės valdymą visame Arabijos pusiasalyje. Jis taip pat vadovavo invazijoms į kaimynines Sasanidų ir Bizantijos imperijas, kurios buvo užkariautos jau po Abu Bakro mirties. Abu Bakras mirė natūralia mirtimi po 2 metų, 2 mėnesių ir 14 dienų valdymo ir yra vienintelis Rašidūno kalifas, miręs nesmurtine mirtimi.
Prieš tai: Mahometas |
Islamo kalifas Rašidūno kalifas 632 – 634 |
Po to: Umaras ibn al Chatabas |