Metai: 1843 1844 1845 - 1846 - 1847 1848 1849 MDCCCXLVI metai

Dešimtmečiai: 3-as 4-as - 5-as - 6-as 7-as

Šimtmečiai: XVIII amžius - XIX amžius - XX amžius

2 tūkstantmetis

Ž • A • R Kituose kalendoriuose Armėnų kalendoriuje 1295 ԹՎ ՌՄՂԵ Bahajų kalendoriuje 2 – 3 Berberų kalendoriuje 2796 Bizantijos kalendoriuje 7354 – 7355 Budistų kalendoriuje 2390 Etiopų kalendoriuje 1838 – 1839 Hebrajų kalendoriuje 5606 – 5607 Indų Kalijugos kalendoriuje 4947 – 4948 Indų Saka kalendoriuje 1768 – 1769 Indų Vikramo kalendoriuje 1901 – 1902 Iraniečių kalendoriuje 1224 – 1225 Japonų kalendoriuje Kōka 3 (弘化3年) Kinų kalendoriuje 4482/4542 — iki — 4483/4543 Koptų kalendoriuje 1562 – 1563 Korėjiečių kalendoriuje 4179 Musulmonų kalendoriuje 1262 – 1263 Mianmaro kalendoriuje 1208 Tajų saulės kalendoriuje 2389

1846 m. buvo nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį pagal Grigaliaus kalendorių.

Įvykiai

Nedatuoti

• Mažeikių rajone, Ašvos ir Rievupio upelių santakoje, pastatytas medinis Reivyčių vėjo malūnas.

• Kovo 16 d. – Jurgis Bielinis, Lietuvos knygnešys, publicistas, „Aušros“ ir „Varpo“ bendradarbis (m. 1918 m.).
• Gruodžio 14 d. – Edvardas Jančevskis, Lietuvos ir Lenkijos botanikas (m. 1918 m.).

Nedatuoti:

• Kazimieras Jagminas – bajoras, daraktorius, mokęs vaikus 25-erius metus Mažeikių, Viekšnių, Leckavos, Laižuvos parapijose, Buknaičių kaime, gimtosios kalbos puoselėtojas.

Nedatuota

• Domininkas Tomas Bačkauskas, vargonininkas, žurnalistas ir visuomenės veikėjas (m. 1909 m.).
• Ipolitas Jundzilas, Lietuvos gydytojas chirurgas (m. 1898 m.).
• Mykolas Masiulis, kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešių globėjas, draudžiamosios spaudos platinimo organizatorius. Palaidotas Buivydžių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje (m. 1906 m.).
• Povilas Matulevičius, knygnešys ir akmenkalys (m. 1929 m.).
• Tadas Blinda, žemaičių plėšikų vadas (m. 1877 m.).
• Vincentas Montvila, Lietuvos pomologas selekcininkas (m. 1903 m.).

• Kovo 24 d. – Liudvikas Adomas Jucevičius, žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas, aprašęs žemaičių krašto gyvenimą, papročius, pirmasis papasakojęs legendą apie Jūratę ir Kastytį (g. 1813 m.).
• Balandžio 16 d. – Leonas Borovskis, Lietuvos filologas (g. 1784 m.).
• Gegužės 23 d. – Pranciškus Ksaveras Druckis-Liubeckis, lenkų politikas, finansininkas (g. 1778 m.).
• Rugsėjo 6 d. – Liudvikas Augustas Pliateris, Abiejų Tautų Respublikos, vėliau Varšuvos kunigaikštystės politinis ir visuomenės veikėjas, Lenkijos miškininkystės organizatorius, kilęs iš garsios Pliaterių giminės (g. 1775 m.).
• Lapkričio 17 d. – Jonas Civinskis, Lietuvos vyskupas (g. 1772 m.).

• Kovo 10 d. – Japoniją pradėjo valdyti imperatorius Komėjus ir valdė iki 1867 m.^[1]
• Birželio 16 d. – Popiežiumi išrinktas Šventasis Pijus IX (g. 1792 m. - m. 1878 m. vasario 7 d.), popiežiaus pareigas ėjo iki 1878 m. vasario 7 d.^[2][3]

• Sausio 5 d. – Rudolf Christoph Eucken, vokiečių filosofas ir Nobelio literatūros premijos laureatas (m. 1926 m.).
• Gegužės 5 d. – Henrikas Senkevičius, lenkų rašytojas. 1905 m. gavo Nobelio literatūros premiją. Jis buvo šeštasis rašytojas, gavęs šią premiją (m. 1916 m.).
• Gegužės 30 d. – Karlas Faberže, juvelyras^[4] (m. 1920 m.).
• Birželio 23 d. – Gaston Maspero, prancūzų egiptologas, Egipto senienų tarnybos vadovas (m. 1916 m.).
• Birželio 30 d. – Rikardas Eugenijus Drigo, italų kompozitorius, kapelmeisteris, dirigentas (m. 1930 m.).
• Liepos 17 d. – Nikolajus Miklucho-Maklajus, rusų keliautojas, antropologas, etnografas, geografas (m. 1888 m.).
• Lapkričio 1 d. – Fricis Brivzemniekas, latvių poetas, folklorininkas (m. 1907 m.).

• Vasario 6 d. – Heinrich Freiherr von Bülow, Prūsijos politinis veikėjas (g. 1792 m.).
• Vasario 21 d. – Imperatorius Ninko, buvo 120-asis Japonijos imperatorius, pagal tradicinę paveldėjimo tvarką (g. 1800 m.).
• Birželio 1 d. – Grigalius XVI, Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1831 m. vasario 2 d. iki mirties (g. 1765 m.).
• Rugsėjo 16 d. – Šv. Andrius Kim Tae-gonas, pirmasis Romos katalikų kunigas Korėjoje (g. 1821 m.).