Chitose | |
---|---|
Nagsasabtan: 42°49′15″N 141°39′3″E Nagsasabtan: 42°49′15″N 141°39′3″E | |
Pagilian | Hapon |
Napundar | Hulio 1, 1958 |
Gobierno | |
• Daulo | Kōtarō Yamaguchi |
Kalawa | |
• Dagup | 594.50 km2 (229.54 sq mi) |
Populasion (Disiembre 31, 2020)[2] | |
• Dagup | 97,945 |
• Densidad | 160/km2 (430/sq mi) |
Sona ti oras | UTC+09:00 |
Website | www |
Ti Chitose (千歳市, Chitose-shi) ket ti maysa a siudad a mabirukan iti Subprepektura ti Ishikari, Hokkaido, Hapon, ken ayan ti Eropuerto ti Baro a Chitose , ti kadakelan nga internasional nga eropuerto idiay Hokkaido ken ti kaasitgan nga eropuerto iti Sapporo, ken ti pay kaarruba a Chitose Air Base.
Manipud idi Mayo 1, 2017, ti siudad ket addaan it inakarkulo a populasion iti 96,580, kadagiti 48,485 a sangkabalayan,[3] ken ti densidad ti populasion iti 155 a tattao tunggal maysa a km2. Thi dagup a kalawa ket 594.95 km2. Ti siudad ket napundar idi Hulio 1, 1958. Ti siudad ket naindayegan gapu ti kaadda iti Pagoda ti Kappia, a binangon babaen ti urnos ti Hapon a Budista a Nipponzan Myohoji idi 1978.
Ti Chitose ket maysa kadagiti sumrekan iti Nailian a Parke ti Shikotsu-Toya, Danaw Shikotsu ken Bantay Tarumae. Ti siudad ket beddengan babaen ti Eniwa iti amianan ken babaen ti Tomakomai iti abagatan.
Iti pagsasao nga Ainu, kasisigud idi a tinawtawagan ti Chitose iti shikot, a ti kayatna a sawen t ket ti dakkel a depresion wenno awan linaon, kas ti Danaw Shikotsu a daytoy ket maysa a kaldera a danaw. Iti Hapon, ti unina daytoy ket kasla natay a tultulang (死骨, shikotsu), isu a nabaliwan daytoy iti Chitose.[4]
Dagiti kapudotan ken kalamiisan a temperatura a nairehistro ket 34.2 °C ken -30.7 °C.
Datos ti klima para iti Chitose (1981~2010年) | |||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Bulan | Ene | Peb | Mar | Abr | May | Hun | Hul | Ago | Sep | Okt | Nob | Dis | Tawen |
Rekord a kinangato °C (°F) | 8.2 (46.8) |
9.1 (48.4) |
14.4 (57.9) |
24.1 (75.4) |
29.9 (85.8) |
31.4 (88.5) |
33.1 (91.6) |
34.2 (93.6) |
30.5 (86.9) |
24.6 (76.3) |
20.9 (69.6) |
15.0 (59.0) |
34.2 (93.6) |
Napipia a kinangato °C (°F) | −1.4 (29.5) |
−0.8 (30.6) |
3.2 (37.8) |
10.7 (51.3) |
16.0 (60.8) |
19.3 (66.7) |
22.4 (72.3) |
24.6 (76.3) |
21.6 (70.9) |
15.8 (60.4) |
8.3 (46.9) |
1.5 (34.7) |
11.8 (53.2) |
Inaldaw a pagtengngaan °C (°F) | −6.7 (19.9) |
−6 (21) |
−1.2 (29.8) |
5.3 (41.5) |
10.4 (50.7) |
14.5 (58.1) |
18.3 (64.9) |
20.4 (68.7) |
16.5 (61.7) |
10.0 (50.0) |
3.3 (37.9) |
−3.4 (25.9) |
6.8 (44.2) |
Napipia a kinababa °C (°F) | −13.9 (7.0) |
−13.4 (7.9) |
−6.9 (19.6) |
−0.1 (31.8) |
5.2 (41.4) |
10.5 (50.9) |
15.3 (59.5) |
17.1 (62.8) |
11.4 (52.5) |
3.7 (38.7) |
−2.4 (27.7) |
−9.6 (14.7) |
1.4 (34.5) |
Rekord a kinababa °C (°F) | −30.7 (−23.3) |
−30.3 (−22.5) |
−25.7 (−14.3) |
−14.2 (6.4) |
−3.8 (25.2) |
— | — | — | — | — | −18.1 (−0.6) |
−25.9 (−14.6) |
−30.7 (−23.3) |
Napipia a presipitasion mm (pulgada) | 39.5 (1.56) |
34.3 (1.35) |
49.9 (1.96) |
70.3 (2.77) |
97.1 (3.82) |
70.4 (2.77) |
127.4 (5.02) |
177.6 (6.99) |
162.8 (6.41) |
109.6 (4.31) |
77.4 (3.05) |
52.8 (2.08) |
1,069.1 (42.09) |
Napipia a panagniebe cm (pulgada) | 54 (21) |
57 (22) |
33 (13) |
5 (2.0) |
0 (0) |
0 (0) |
0 (0) |
0 (0) |
0 (0) |
— | — | — | — |
Taudan: Japan Meteorological Agency,New Chitose Aviation Weather Station[5] |
Mapatpataray ti China Airlines iti opisinana iti Sapporo iti maikatlo a padsaaran ti pasdek ti eropuerto.[6]
Ti kompania ti eroplano iti Hokkaido Air System ket naikuartel idi iti Eropuerto ti Baro a Chitose idiay Chitose.[7] Ti kangatuan nga opisnana itan ket adda iti tagikua ti Eropuerto ti Okadama idiay Higashi-ku, Sapporo.[8]
Agtaray ti Nangruna a Linia ti Muroran babaen iti daya ti siudad ngem awan iti estasion.
Maserrekan ti Chitose babaen dagiti dua nga expressways nga agraman iti maysa nga interchange iti laud ket ti maysa pay iti amianan iti sabali nga expressway ken ti pagtumpungan ti Chitose-Eniwa a maikapet iti Akindaya nga Hokkaido Expressway iti amianan a laud. Maisilpo pay ti Chitose babaen ti Naailian a Rota 36, Nailian a Rota 274, Nailian a Rota 276, Nailian a Rota 337, ken Nailian a Rota 453.
Ti Chitose ket addaa iti maysa nga unibersidad, dua a high school, dagiti 18 nga eskuela ti junior high, ken dagiti 10 nga eskuela ti elementaria
Ti Chitose ket addaan kadagiti relasion a kabsat a siudad iti:[9]
Dagiti midia a mainaig iti Chitose, Hokkaido iti Wikimedia Commons
Sapasap | |
---|---|
Dagiti nailian a biblioteka | |
Dadduma |